Arkivyskupas Stanislawas Gadeckis

„Priešingai nei nacionalizmas, patriotizmas yra laikysena, kurią dera puoselėti“, – teigia Lenkijos vyskupų konferencijos vadovas arkivyskupas Stanislawas Gadeckis laiške, parašytame minint Judaizmo dieną Lenkijos Katalikų Bažnyčioje ir Lenkijos nepriklausomybės atgavimo šimtmetį.

Sausio 18–25 dienomis, vykstant tradicinei Maldos už krikščionių vienybę savaitei, kai kuriose Europos šalyse sausio 17-oji yra skirta žydams ir pavadinta Judaizmo arba Krikščionių ir žydų diena. Prieš gerus tris dešimtmečius tokios iniciatyvos ėmėsi Italijos vyskupų konferencija, o 1998-aisiais ją perėmė Bažnyčia Lenkijoje, vėliau prisijungė Austrija ir kitos šalys. Iniciatyvos tikslas – prisiminti, kad įvairių konfesijų krikščionybės šaknys glūdi judaizmo religijoje.

Šia proga paskelbtame Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininko dokumente, pavadintame „Nacionalizmas ir patriotizmas“, išryškinami dviejų sąvokų skirtumai.

Kaip skelbia naujienų agentūra Zenit, laiške arkivyskupas S. Gadeckis trumpai apibūdina keturis nacionalizmo tipus: integralųjį, krikščioniškąjį, sekuliarųjį bei neopagonišką ir šovinistinį, laikomą kraštutine nacionalizmo forma.

Visus šiuos tipus jungia įsitikinimas, kad „tauta yra aukščiausias gėris“. Tuo tarpu „Katalikų Bažnyčia kritiškai vertina nacionalizmą, nes nacijos ar tautos iškėlimas į vertybių viršūnę gali sktinti tam tikrą stabmeldystę“, – teigia arkivyskupas. Popiežius Pijus XI įspėjo apie tokios klaidos grėsmę 1937-aisiais vokiečių kalba parašytoje enciklikoje „Mit brennender Sorge“.

Arkivyskupas S. Gadeckis pabrėžia, kad, priešingai nei nacionalizmą, patriotizmą dera puoselėti. „Krikščionys ir krikščionių bendruomenės yra giliai įsišaknijusios į savo tautų gyvenimą ir liudija Evangeliją ištikimybe tėvynei, tautai, nacionalinei kultūrai, visada išlaikydamos Kristaus jiems atneštąją laisvę“ (John Paul II, Redemptoris misio, 43), nejausdamos priešiškumo kitoms tautoms“, – pažymi Lenkijos vyskupų vadovas.

EPA nuotrauka

Atsiliepdama į pastarojo meto iššūkius, susijusius su patriotizmu, Lenkijos vyskupų konferencija neseniai publikavo du dokumentus. 2012-aisiais Lenkijos vyskupai pabrėžė, kad patriotizmas tampa tvarkos ir santarvės elementu tuomet, kai yra paremtas tikėjimu ir artimo meilės įsakymu. Pernai buvo išleistas dokumentas, pavadintas „Krikščioniška patriotizmo samprata“, kuriame vyskupai atkreipė dėmesį į faktą, kad, vykstant intensyviems politiniams debatams, kurie skaldo šalį, patriotizmo pareiga taip pat skatina „siekti socialinio susitaikymo, primenant tiesą apie lygų visų žmonių orumą, atsisakant perdėtų politinių emocijų, įvardijant ir praplečiant galimo ir Lenkijai būtino bendradarbiavimo laukus, įveikiant susiskaldymą ir apsaugant viešąjį gyvenimą nuo nereikalingo politizavimo“.

„Mes norime Dievo“

EPA nuotrauka

Lenkijos vyskupų vadovas taip pat pažymėjo, kad susiformavo naujas Lenkijos nacionalinis jausmas, kuris remiasi prieškario Nacionalinės demokratijos postulatais. Jis įkvepia „iš vienos pusės, nacionalistiškai nusiteikusius žmones, besivadovaujančius šūkiu 'Lenkija [tik] lenkams', iš kitos pusės – patriotiškai nusiteikusius žmones“. Tokiame kontekste, pasak arkivyskupo „reikalinga tolesnė formacija“.

„Linkiu visiems mano tėvynainiams namuose ir užsienyje, kad šis Lenkijos nepriklausomybės šimtmetis sustiprintų mūsų meilę tėvynei tikrojo patriotizmo dvasia“, – rašo Lenkijos vyskupų vadovas.

Šie Lenkijos katalikų hierarchų pasisakymai itin reikšmingi, matant jau kurį laiką stiprėjančias šalyje kraštutinio nacionalizmo formas, rasistinius išpuolius, apie kuriuos yra rašiusi ir Lietuvos spauda. Lenkijos administracijos ir skaitmeninimo ministras M. Boni dar 2012 metais kreipėsi į visas žymesnes Lenkijos religines bendruomenes, prašydamas prisidėti prie neapykantos ir netolerancijos šalyje mažinimo. Tuomet komentatoriai kėlė klausimą, kodėl kreipiamasi į mažai įtakingas religines bendruomenes, o ne vien į Lenkijoje dominuojančios Katalikų Bažnyčios hierarchiją.

Pagal publikaciją Zenit.org parengė S. Žiugždaitė