Kauno autobusų stotis. Kaunas.lt nuotr.

Prieš metus atidarytos moderniausios Lietuvoje Kauno autobusų stoties architektas Gintaras BALČYTIS šiemet pateko tarp keturių įsimintiniausių 2017 m. miesto menininkų. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) docentas įsitikinęs, kad architektūra – tai socialinis menas, tačiau taip pat pripažįsta, kad toli gražu ne visi pastatai gali būti laikomi menu.

Artėjant Kauno menininkų namų organizuojamų įsimintiniausio Kauno menininko rinkimų pabaigai, pakalbinome architektą ir universiteto docentą apie meną, įkvepiančius pavyzdžius ir vertybes, kurias stengiasi perduoti savo studentams.

Architektas Gintaras Balčytis.

Ar jaučiatės esąs menininkas?

Nežinau. Nors, tiesą sakant, jaučiuosi. Klausimas pirmiausia turėtų būti, kas yra menininkas. Kadaise buvo paprasta: baigei akademiją, įgijai išsilavinimą ir esi menininkas. Dabar to neužtenka, linijos išsiliejo. Vis dėlto architektūros studijos priskiriamos menų krypčiai, tai tikriausiai atsakymas yra „taip“. Architektūra yra menas, tai ir architektas turėtų būti menininkas.

Ar tai būtų gyvenamasis namas, ar logistikos sandėliai, jų projektus dažniausiai kuria architektai. Kiek architektūroje yra meno, o kiek tikslaus ir apskaičiuoto funkcinio dizaino?

Plačiai pažiūrėjus, dizainas irgi yra menas, bet sutinku, kad tikrai ne visi pastatai yra architektūra. Manyčiau, tokių yra iki procento. Kaip ir visame mene, architektūroje turi vyrauti originalumas, savitumas ir keliamos idėjos.

Jei pamatę pastatą norite stabtelėti, geriau jį apžiūrėti ir jaučiate, kad jis daro įspūdį, yra kitoks nei kiti, tai tokį pastatą jau galima priskirti prie meno objektų. Į šį sąrašą retai kada patenka tiktai funkciniai pastatai – sandėliai ar logistikos centrai.

Kaip į architektus žiūri kitų meno šakų atstovai? Vis dėlto nupiešti paveikslą ir pastatyti pastatą toli gražu ne tas pat.

Nesvarbu – šokis, paveikslas ar pastatas, meno funkcija ta pati – kelti klausimus. Tai daroma kai ką paryškinant, vaizduojant, akcentuojant. Žinoma, architekto meno kūrinys realiai matomas tik jį pastačius, tai užtrunka, kainuoja, ir pats sunkiasvoriškumas paveikia suvokimą.

Kaip ir visos meno šakos, architektūra taip pat gali patikti ne visiems, bet vienaip ar kitaip formuoja ištisus miestus. Stovintis pastatas veikia aplinką, žmogų, kuris jame gyvena ar dirba, taip pat visą visuomenę.

Dažniausiai piešiu naujų projektų eskizus. To tikrai nepakeitė kompiuteriai, nors ir bandė. Ranka piešti eskizai padeda išsigryninti mintis, pažiūrėti, ar teisinga linkme mąstai. Jie dažniausiai yra daromi tik dėl savęs, kaip kūrybinio proceso dalis. Bet tam tikrai reikia turėti įgūdžių, išlavintą erdvės suvokimą.

Kokie menininkai jus labiausiai įkvepia?

Jie keičiasi bėgant laikui. Kalbant apie architektus, įdomiausias yra vienas iš modernizmo pradininkų pasaulyje – Ludwigas Miesas van der Rohe. Kol kas nelabai matau, kas jį galėtų aplenkti.

Nors ir šiais laikais yra daug įdomių, dėmesio vertų menininkų, kurie į architektūros pasaulį atneša didelį indėlį. Kad ir kaip būtų keista, jie dažniausiai dirba itin turtingose arba kaip tik – neturtingose. Architektūra yra labai brangi, tad įspūdingus, monumentalius pastatus sau leisti gali turtingų valstybių verslininkai ar neturtingų valstybių politikai, norėdami padaryti įspūdį. Dėl šios priežasties jų gana daug Jungtiniuose Arabų Emyratuose ar Kinijoje. Puikus pavyzdys – Pekino olimpinis stadionas.

Ką dar veikiate be architektūros?

Fotografuoju. Mėgstu fiksuoti žmones ir tuos pačius pastatus.

O kaip su piešimu? Vasario 3 d. KTU Statybos ir architektūros fakultete vyks piešimo olimpiada, į kurią atvyks ir nemažai apie architekto gyvenimą galvojančių moksleivių. Ar piešimas dar svarbus jūsų gyvenime ir profesijoje?

Dažniausiai piešiu naujų projektų eskizus. To tikrai nepakeitė kompiuteriai, nors ir bandė. Ranka piešti eskizai padeda išsigryninti mintis, pažiūrėti, ar teisinga linkme mąstai. Jie dažniausiai yra daromi tik dėl savęs, kaip kūrybinio proceso dalis. Bet tam tikrai reikia turėti įgūdžių, išlavintą erdvės suvokimą. Man atrodo, kad šiame amžiuje piešimas per daug nuvertintas, labai skubame viską skaitmeninti.

3D technologijos, virtualioji realybė yra nuostabu norint pristatyti savo projektą užsakovams, visuomenei. Tai siūlyčiau naudoti vis plačiau, bet randantis kūriniui nugali paprasčiausias pieštukas. Tik šie eskizai ir lieka architekto stalčiuje.

Esate KTU Statybos ir architektūros fakulteto bakalauro ir magistro darbų vadovas. Kokią pagrindinę žinią stengiatės perduoti savo studentams?

Mano studentai jau ateina su žinių bagažu. Jie nebėra naujokai, bet stengiuosi, kad baigiamuoju darbu perduotų tai, ką išmoko. Noriu jiems priminti tikrąsias architektūros vertybes, kol jų dar nesureguliavo rinka. Visada pabrėžiu, kad architektūra – tai meno disciplina, kuri plėtoja miesto erdvę ir yra kuriama ne dėl paties kūrėjo, ne tik dėl užsakovo, bet ir dėl bendruomenės. Tai yra socialinis menas, kuris turi tarnauti daugeliui žmonių ir ne tik atitikti funkciją.

Balsavimas už įsimintiniausią Kauno menininką 2017 m. vyksta čia.