pexels.com nuotrauka

Pasaulį drebinantis seksualinio priekabiavimo istorijų skandalas #metoo Lietuvoje ir vėl įgauna pagreitį. Visuomenėje jau kone visai nutilusi garsaus režisieriaus Šarūno Barto galimo nederamo elgesio su merginomis istorija skatina apie seksualinį priekabiavimą prabilti ir kitus nukentėjusiuosius.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) absolventų iniciatyva sukurtas tinkalalapis „Akadės paslaptis“, kaip rašoma, skirtas pagerinti studijų kokybę ir užkirsti kelią dėstytojams įvairiais būdais disponuoti savo galia bei manipuliuoti ir naudotis studentais. Jis skirtas esamoms arba buvusioms studentėms ir studentams anonimiškai prabilti apie seksualinį priekabiavimą, išnaudojimą, smurtą ar kitą prieš juos atliktą žalą, patirtą VDA ir kitose Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.

„Mūsų tikslas – sukurti erdvę, kurioje studentai galėtų vieni kitus informuoti apie galimą grėsmę. Mes siekiame analizuoti seksualinio priekabiavimo atvejus bendradarbiaujant su žmogaus teisių institucijomis ir suteikti pagalbą asmenims, kurie nukentėję nuo tokių patirčių“, – rašoma tinklaraštyje.

Dabar čia – trys įkeltos istorijos, kalbančios apie seksualinį priekabiavimą, kurį patyrė VDA studentės. Dvi jų – susijusios su VDA Tapybos katedros dėstytoju, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Jonu Gasiūnu.

Naujausias įrašas, publikuotas šiandienos rytą, skelbia: „Režisierius porą kartų prašė, kad pagimdyčiau jam vaikų, bet čia tarsi juokais, tarsi iš rimtųjų. Esmė ta. Jam patinku, norėtų su manim vaikų, bet negalima to sakyt, tai sako taip, tarsi juokautų. Yra kvietęs pas save į namus, tam, kad jis miegotų, o aš žiūrėčiau, kaip jis miega.“ Režisieriaus pavardė publikuotoje istorijoje neminima.

Vakar tinklaraštyje įkeltos dviejų merginų, seksualiniu priekabiavimu kaltinančių savo dėstytoją J. Gasiūną, istorijos. Viena nukentėjusiųjų tikina anonimiškumą norinti išsaugoti todėl, kad mūsų visuomenė nepriimanti tokių istorijų, teisianti nukentėjusiuosius, pasak jos, užtenka paskaityti komentarus po straipsniais panašiomis temomis.

„Taigi. Studijavau VDA, pas minėtą dėstytoją J. Gasiūną. Beveik kiekvieną dieną po paskaitų studentai eidavo išgerti su dėstytoju, paklausyti kalbų apie meną. Jaučiausi išties ypatinga – man nuolat sakydavo, kad turiu gerus duomenis, kad mano grupiokams toli iki manęs, – rašoma tekste. – Viskas prasidėjo dar pirmo kurso pirmame semestre, tuomet man buvo tik 18. Eilinis pasisėdėjimas kavinėje – buvo gal 6–8 žmonės. Visi gerokai per daug išgėrę. Kavinę atėjo laikas uždaryti, reikėjo skirstytis. Mums su J. G. buvo pakeliui (man iki stotelės). Jis pasiūlė eiti kartu su juo, alkoholis aiškiai susuko man smegenis, ir nuėjau. Į kažkokią jam priklausančią lūšną (gal studiją?) prie Kalvarijų turgaus. Po to nuėjau namo. Kitą rytą jaučiausi siaubingai, nuo pagirių, nuo kaltės jausmo, vis dėlto nuėjau laiku į paskaitas.“

Mergina prisipažįsta pirmą kartą tai dariusi iš smalsumo, nes buvusi neblaiva, tačiau priekabiavimai nesiliovė ir jai svaigalų nevartojant: „J. G. rašydavo SMS: „Ateik.” Kodėl eidavau? Bijodavau, be galo bijojau prarasti įsivaizduojamą viršenybę prieš kitus studentus, juk gaudavau gerus pažymius, mane „išgelbėdavo“ pasakęs, ką ir kaip tapyti (tuo metu man taip atrodė). Be to, man argumentuotai pasakojo, kodėl kiti dėstytojai blogi, neverta jų rinktis kaip vadovo, kodėl kitų studentų darbai blogi. Taigi tai tęsėsi.“

„Tai vyko visur – nuo praktikų iki ekskursijų. Dažnai gaudavau žinutes, nurodančias, kur ateiti. Galiausiai nebeturėjau pasirinkimo – norėjau tapyti tą, kad tik įtikčiau jam, buvo kančia kiekvieną dieną eiti į paskaitas, bijojau, ką man pasakys, ar tik nesukritikuos, klausinėdavau, ar šitas motyvas geras, kaip daryti toliau, visai pamečiau savo nuomonę“, – persekiojimu savo dėstytoją kaltina studentė.

Kita autorė rašo irgi iš dėstytojo J. Gasiūno patyrusi seksualinį išnaudojimą, žeminimą ir dėl to kilusią depresiją.

„Pirmą kartą su J. G. susidūriau būdama aštuoniolikos metų abiturientė. Tuo metu buvau dvyliktoje klasėje ir pradėjau lankyti paruošiamuosius kursus Dailės akademijos egzaminams. J. G. dėstytojavo vyresnių kursų studentams ir papildomai vedė tapybos paruošiamųjų kursų grupę“, – rašo mergina.

Baigusi mokyklą ir išlaikiusi egzaminus ji įstojo į tapybos specialybę. „Po egzaminų susitikau su J. G., jis pasiūlė atšvęsti bare „Pas Erlicką“. Tada jis pasiūlė man prisijungti prie rugsėjį Nidoje vyksiančių antrakursių tapybos praktikų. Labai apsidžiaugiau ir sutikau atvažiuoti su dažais, drobėmis ir etiudniku. Praktikos vyko teritorijoje, kur dabar yra Nidos meno kolonija, – skelbia įrašas. – J. G. kas dieną gausiai gerdavo, vaišindavo ir mane. Vieną vakarą rampoje jis, studentams nematant, mane apkabino per petį. Nebuvau tikra, kaip į tai reaguoti, norėjau tikėti, kad tai – globėjiškas apkabinimas, nuėjau miegoti. Visą kitą dieną mane pykino, vėmiau nuo alkoholio. J. G. man išvirė sriubos bei davė degtinės, sakė, kad padės nuo skrandžio bėdų.“

Toliau mergina pasakoja, kad dėstytojas prie jos prisėdęs, pradėjęs bučiuoti ir nurenginėti: „Jaučiausi sutrikusi, nežinojau, kaip elgtis, ryškiai prisimenu, kad norėjau staiga atsikelti, išeiti ir trenkti durimis – bet neišdrįsau. Kitą rytą prabudau šalia jo, negalėjau jam pažvelgti į akis. Jis sakė, kad tai nieko blogo, kad tai tik mūsų dviejų reikalas.“

Istorijos autorė tvirtina, kad anuomet apie tai pasakyti buvo neįsivaizduojama: „Bijojau būti pasmerkta už tai, kad permiegojau su dėstytoju, kad tai galės paveikti studijas, kurias ką tik pradėjau. Tuo metu J. G. buvo vertinamas kaip progresyviausias tarp tapybos dėstytojų, jo studentai – stipriausi ir gabiausi, daugiausia žadantys. Išgyvenau dideles traumas po bakalauro baigimo – nevisavertiškumo kompleksą, frustraciją, nemigą, panikos priepuolius.“

Lietuvos studentų sąjunga išplatino viešą pareiškimą, kuriame teigiama: „Toks dėstytojo elgesys ne tik kad prasilenkia su elementaria žmogiška etika, tačiau apskritai yra sunkiai sveiku protu suvokiamas ir smerktinas. Vilniaus dailės akademija privalo dėti visas įmanomas pastangas kaip įmanoma greičiau išsiaiškinti šią situaciją, o pasitvirtinus šiems kaltinimams dėstytojas privalo būti nubaustas ne tik pagal aukštosios mokyklos priimtus dokumentus, tačiau ir pagal LR galiojančius teisės aktus.“

Lietuvos studentų sąjunga ragina ir kitų aukštųjų mokyklų studentus, patyrusius bet kokios formos smurtą ar priekabiavimą, nebijoti, netylėti ir toliau viešinti tokias istorijas, nes tik tokiu būdu galima kovoti su tokiu elgesiu.