Vasario 6 d. Kauno miesto savivaldybė svarstys katalikiškosios Šv. Mato gimnazijos išlikimo klausimą. Gimnazijos steigėjo – Vilkaviškio vyskupijos sutartis su Kauno miesto savivaldybe dėl gimnazijos pastatų panaudos baigiasi šių metų liepos 23 dieną, tad savivaldybė į gimnazijos pastatus norėtų įkelti besiplečiantį KTU inžinerijos licėjų. Iš pradžių ignoravusi bet kokias steigėjo vyskupo Rimanto Norvilos bei gimnazijos atstovų pastangas susitikti, vėliau, šiuo klausimu pradėjus domėtis žiniasklaidai ir Seimui, savivaldybė gimnazijai pateikė dvi galimas alternatyvas. 

Pirmosios alternatyvos atveju Kauno miesto savivaldybė kartu su Vilkaviškio vyskupija įkurtų bendrą įstaigą, kuri valdytų čia veikiančią gimnaziją. Teisė paskirti mokyklos direktorių ir atsakomybė už rezultatus priklausytų savivaldybei. Antrosios alternatyvos atveju vyskupijai būtų pasiūlytos patalpos „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, kurioje savo veiklą galėtų tęsti Šv. Mato gimnazija. Dabartinėse gimnazijos patalpose būtų įkurtas kurios nors gerus rezultatus demonstruojančios miesto mokyklos padalinys. 

Nė viena šių alternatyvų netinka Šv. Mato gimnazijos steigėjui – Vilkaviškio vyskupijai. Pasak gimnazijos direktoriaus kun. Ryčio Baltrušaičio, perkėlus gimnaziją į siūlomas patalpas ji atsidurtų nebe savo steigėjos Vilkaviškio vyskupijos, o Kauno arkivyskupijos kuruojamoje teritorijoje. Panemunės vaikams, lankantiems gimnaziją, nebūtų tiesioginio susisiekimo galimybės nuvykti į Šančių bendruomenę, kur siūloma persikelti gimnazijai. Tuo tarpu siūlymas į mokyklos valdymą įsileisti savivaldybę ir paskirti vadovą kelia abejonių, ar būtų užtikrintas katalikiško ugdymo tęstinumas. 

Kauno miesto savivaldybės atstovai teigia, kad Šv. Mato gimnazija demonstruoja kone prasčiausius mokymosi rodiklius visame Kauno mieste. „Iš visų privačių Kauno mokyklų Šv. Mato gimnazijos rezultatai yra patys žemiausi. Tuo tarpu lyginant su absoliučiai visomis miesto mokyklomis – rezultatai irgi vieni prasčiausių. Matome ir vertiname ne tik šiuos duomenis, bet ir iš vietos gyventojų gaunamus atsiliepimus apie šią gimnaziją, kurie toli gražu nėra pozityvūs“, – teigia savivaldybė. Gimnazijos vadovybei prikišama, kad ji per penkerius savo veiklos metus nesiėmusi jokių rimtesnių žingsnių rekonstruoti mokyklą, kad ji taptų šiuolaikiška ir jauki. 

Šv. Mato gimnazijos direktorius kun. Rytis Baltrušaitis

Šv. Mato gimnazijos direktorius atsako, kad tai – netiesa. Vasario 1 d. LRT laidoje „Dešimt balų“ kartu su gimnazijos tėvų komiteto pirmininke R. Kapčiūniene dalyvavusiam R. Baltrušaičiui pavyko pasikalbėti su Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijole Putriene, teigusia, kad Šv. Mato gimnazija yra viena iš prasčiausių, o KTU inžinerinis licėjus – vienas iš pirmaujančių Kaune. Laidos vedėjai pasitikslinus, ar pašnekovė tikrai remiasi patikrintais duomenimis, pastaroji  atsakė, kad tikrai taip. Tuomet laidos vedėja pastebėjo, kad 2017 metais, vertinant brandos egzaminų rezultatus, Šv. Mato gimnazija buvo 149-oje vietoje, o KTU inžinerinis licėjus 150-oje vietoje. Šv. Mato gimnazija tik 2016 metais buvo kiek smuktelėjusi žemyn, o, žvelgiant į visus jos gyvavimo metus, yra Kauno mokyklų viduryje ir nenusileidžia KTU inžineriniam licėjui.

Tuomet savivaldybės atstovė prabilo apie turtą. Gimnazijos direktoriui beliko priminti, jog jau 2016 metais vyskupijai buvo pasiūlyta išsikraustyti ir kad niekas tokiomis sąlygomis negalėtų imtis ilgalaikių investicijų. Tačiau klasės buvo atnaujintos, nupirkti nauji baldai, suremontuoti tualetai, atnaujinta valgyklos įranga. Nupirkta įvairių IT technologijų ir kitų priemonių už maždaug 50 000 eurų. Šiuo metu baigiamas projektas, kuriam vyskupija skyrusi 32 000 eurų. Tėvų komiteto pirmininkei pasiteiravus, kada p. Putrienė paskutinį kartą lankėsi Šv. Mato gimnazijoje, pastaroji tiksliai negalėjo prisiminti, kada tai buvo. Bent jau ne tuomet, kai ji tapo administracijos direktoriaus pavaduotoja. 

Savivaldybės atstovė teigė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijos pratęsti sutartį su Šv. Mato gimnazija ji nėra gavusi ir viceministro pasisakymą dėl Šv. Mato gimnazijos perskaičiusi žiniasklaidoje. Tuo tarpu, pasak R. Baltrušaičio, tokie raštai buvo du: 2016 m. birželio 21 d. ir 2018 sausio 5 d., kuriuose ministerija rekomendavo savivaldybei pratęsti sutartį su Šv. Mato gimnazija. 

„Mes norime dialogo su savivaldybe, mes norime bendradarbiauti, norime darbuotis bendruomenės labui. Tai galima padaryti tik abiem pusėms to norint“, – sako Šv. Mato gimnazijos direktorius R. Baltrušaitis. To nori ir vaikai, kurie sako, kad mokykloje jiems gera, taip pat tėvai, balsavę už gimnazijos tęstinumą. Yra pastebėta, kad katalikiškosios mokyklos prisideda prie socialinės atskirties mažinimo. Apie tai minėtoje radijo laidoje kalbėjo laidos vedėja Jonė Kučinskaitė, teigusi, jog JAV jėzuitiškose mokyklose turtingųjų atžalos praktiką atlieka socialinės globos įstaigose, o vadinamieji skurdžių vaikai socialinę praktiką atlikti keliauja į didžiausias kompanijas. Taip siekiama parodyti vaikams, kad pasaulis yra daug platesnis ir sudėtingesnis, nei jiems gali atrodyti, ir kad jame kiekvienas turi galimybę pasiekti savo tikslą. 

Šv. Mato gimnazija vaikų neatsirenka ir priima visus ateinančius, ji yra atvira vietos bendruomenės vaikams. Gimnazijos misija – padėti visiems vaikams augti intelektualiai, socialiai, gerai jaustis ir pasiekti tai, ką kiekvienas nori pasiekti. 

Tad ar viskas yra pamatuojama tik investuotais eurais ir vaikų pažangumo rodikliais? Kodėl nekalbama apie žmogų ir bendruomenę? Pasak R.Baltrušaičio, nė vienas vaikas, ne vienas tėvas ar mama nėra pasakę, kad jam nepatinka katalikiškojo ugdymo filosofija, vertybiškai integruojama į ugdymo procesą. 

*         *         * 

„Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ – tokią pirmąją idėją Lietuvai vasario 1 d. paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Idėjų ir pokyčių konferencijoje pranešimą skaitė dr. Pasi Sahlbergas – garsus Suomijos švietimo ekspertas ir knygų autorius, dirbęs Pasaulio banko vyriausiuoju švietimo ekspertu bei patarėju įgyvendinant švietimo reformas skirtingose pasaulio šalyse. Jis kalbėjo apie vartojimu, konkurencija, standartizuotais testais ir neprofesionalumu paremtą  švietimo sistemą, kurią taikančios šalys – tokios kaip JAV, Čilė, Jungtinė Karalystė ir kitos – pagal moksleivių pažangumo rodiklius jau iškrenta iš pirmaujančiųjų šalių tarpo.  

Tuo tarpu geriausius mokymosi pasiekimus demonstruojančių šalių – Suomijos, Kanados, Estijos, Singapūro, Japonijos – švietimo sistema yra paremta bendradarbiavimu, drąsa rizikuoti, kūrybingumu ir profesionalumu. „Ši sistema skirta ne vartojimui, o kūrybai, – sako dr. P. Sahlbergas. – Kiekvienas vaikas, nepaisant tėvų užimamos padėties, socialinės aplinkos gali būti sėkmingas.“ 

Dr. Pasi Sahlbergas Lietuvai davė tris patarimus. Pirmasis: nebekurti naujų reformų, nuo kurių jau visi pervargę, o sukurti švietimo viziją, pagrįstą sąžiningumu ir lygiateisiškumu. Antroji – žvelgti į mokyklą vaiko akimis, suvokiant, kad vaikų talentai, pomėgiai ir įgūdžiai skiriasi. Trečioji – ateities mokytojų idėja. 

Kauno mere, tai puikūs patarimai. Įsiklausykite į juos šiais Lietuvos valstybės 100-mečio minėjimo ir Šventojo Tėvo apsilankymo metais. Kad netektų raudonuoti dėl katalikiškos gimnazijos sunaikinimo.