Cel Lisboa/Unsplash.com nuotr.

Pastaruoju dešimtmečiu, reaguojant į socialinius, struktūrinius visuomenės ir šeimos gyvenimo pokyčius, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų įžvalgas, įvairių šalių švietimo sistemose pradėta svarstyti ir įgyvendinti visos dienos mokyklos idėja. Kuriant visos dienos mokyklas siekiama rūpintis vaiko gerove, mažinti socialinę atskirtį, užtikrinti lygias galimybes, gerinti akademinius pasiekimus, didinti mokyklos patrauklumą, sudaryti sąlygas šeimoms derinti šeimos ir darbo pareigas. Papildomas laikas, prasmingai praleistas mokykloje, taip pat siejamas su mokinių delinkventinio elgesio prevencijos siekiu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatoma didinti kokybiško švietimo prieinamumą sukuriant lygiavertes ankstyvojo ir bendrojo ugdymo, įskaitant ir neformaliojo švietimo, sąlygas, skatinant ugdymo įstaigų įvairovę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane visos dienos mokyklos idėjos įgyvendinimo prielaidų sukūrimas suprantamas kaip vienas iš būdų užtikrinti lygias galimybes naudotis socialinėmis, sveikatos, švietimo ir kultūros paslaugomis.

Visos dienos mokykla nėra naujas švietimo reiškinys. Daugelis šalių turi didesnę ar mažesnę patirtį praplėsti tradicinės mokyklos ribas sudarant sąlygas mokiniams mokykloje atlikti namų darbus, užsiimti darbine veikla, dalyvauti neformaliojo švietimo programose, gauti įvairias socialines paslaugas, individualią pagalbą ir kt. Šalių sukaupta patirtis gali teikti vertingų įžvalgų visos dienos mokyklos idėjai įgyvendinti Lietuvoje.

Peržvelgus kai kurių šalių patirtis[1] matyti, kad Visos dienos mokyklos idėja ir jos praktinis įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo šalies kultūros, ugdymo tradicijų, bendro socialinio-ekonominio ir politinio konteksto. Dažnai įvairuoja ir toje pačioje šalyje įgyvendinami  visos dienos mokyklos modeliai. Dažniausiai visos dienos mokykla suvokiama kaip mokykla, kurioje veiklos trunka ilgiau nei iki pietų, kurioje išplečiamas ugdymo turinys ir organizuojamos papildomos veiklos, glaudžiai susijusios su pirmoje dienos pusėje įgyvendinamų ugdymo programų turiniu.

Kaip jau minėta, visos dienos mokyklų kūrimas dažnai siejamas su lygių galimybių sudarymu. Pavyzdžiui, Vokietijoje visos dienos mokyklos idėja turi ilgą svarstymų ir įgyvendinimo istoriją, kurioje iš pradžių dominavo pedagoginiai aspektai. Naująją visos dienos mokyklų steigimo bangą, daug aiškiau nei ankstesniais etapais, lydi ir socialinė politinė argumentacija. Tarptautinės mokinių pasiekimų tyrimai (TIMSS, PISA) išryškino mokymosi rezultatų priklausomybę nuo mokinių socialinės, ekonominės ir kultūrinės padėties ir sukėlė diskusijas apie lygias mokymosi galimybes. Tyrimai atskleidė, kad mokiniai paveldi iš tėvų socialinį statusą.

Tik formaliuoju ugdymu apsiribojanti mokykla negeba pageidaujamu mastu koreguoti šeimoje įgytos socializacijos, paveikti socialiniams sluoksniams būdingų „socialinių ypatybių“. Dėl to mokykla ir toliau „tiražuoja socialinę nelygybę“ (prancūzų sociologo P. Bourdieu sąvoka). Manoma, kad tokia situacija gali kelti pavojų netgi ekonominei šalies gerovei, nes su tokiais „baziniais deficitais“ šalis ilgainiui gali nebeatlaikyti tarptautinės konkurencijos. Padėtį tikimasi pagerinti sparčiai steigiant dienos mokyklas, kurių „vienas iš svarbiausių tikslų – didinti visuomenės socialinį mobilumą“ (Bettmer, 2007). Socialinę politinę dienos mokyklų paskirtį, drauge derindamas ją su pedagoginiais argumentais, ryškina ir pedagogikos profesorius Heinzas Günteris Holtappelsas (2007), teigdamas, kad:

  • Dienos mokyklos yra socialinės infrastruktūros dalis. Kintant darbo ir šeimų struktūroms, augant poreikiui geriau derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, daugėjant šeimų, kuriose vaikus augina vienišos motinos ar tėvai, vis aktualesnis tampa mokyklinio amžiaus vaikų priežiūros bei globos klausimas. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos, labai skiriasi mokyklinio amžiaus vaikams skirtas socialinių infrastruktūrų tinklas (žaidimo, laisvalaikio praleidimo galimybės, kultūrinės paslaugos bei jų kokybė). Tuo atveju, kai šis tinklas neišplėtotas, dienos mokyklos tampa socialiniu ir ekonominiu politiniu instrumentu, leidžiančiu šeimoms sklandžiau įsitraukti į darbo procesą.
  • Dienos mokyklos stiprina socialinę auklėjamąją mokyklų funkciją. Formaliuoju ugdymu apsiribojanti mokykla neįstengia sudaryti sąlygų tinkamai jaunų žmonių socializacijai, kuri yra ir sėkmingo mokymosi prielaida.  Šių dienų visuomenėje vykstantys procesai (problematiškos auklėjimo formos dalyje šeimų, laisvalaikiui ir žaidimui skirtų erdvių bei centrų stoka, didėjanti naujųjų komunikacijų ir komercializacijos įtaka mokiniams, silpnėjantys jų socialiniai kontaktai bei ryšiai) didina socializacijos deficitus. Dėl to ima trikti jaunuolių tapatybės formavimasis, didėja socialinė dezintegarcija. Su dienos mokykla siejamos viltys, kad šie deficitai bus kompensuoti.
  • Dienos mokykla yra ir reakcija į pakitusius švietimo / ugdymo reikalavimus. Šalia dalykinių žinių vis svarbesnė tampa metakognityvinė kompetencija, savarankiškas mokymasis iš patirties, kompleksiško sąryšingumo suvokimas. Vis didesnės reikšmės įgauna ir tokie gyvenimiški klausimai kaip aplinkosauga, sveikos gyvensenos ugdymas, medijų raštingumas, kultūrinių priešpriešų bei įtampų klausimai, ilgalaikė bedarbystė ir kt. Kurtis šį pamatinį bei orientacinį žinojimą, ugdytis kompetencijas geriausiai gali padėti mokykla, bet tam reikia kur kas daugiau laiko ir kitokių mokymosi struktūrų.
  • Pailgintas mokymosi laikas turėtų padėti ugdyti mokymosi kultūrą. Struktūrinių bei pedagoginių deficitų esama ir pačioje mokykloje. Tyrimai atskleidė, kad iki šiol mokyklose vyravę pamokų organizavimas bei mokymosi kultūra nepakankamai atsižvelgė į silpniau besimokančiuosius, ypač iš migrantų šeimų. Dienos mokyklomis tikimasi išlyginti ir šią socialinę galimybių nelygybę.

Panašių tikslų visos dienos mokykla siekiama ir Anglijoje, Portugalijoje, Graikijoje.

Suomijoje pailgintas laikas mokykloje siejamas su apgalvotai integruotomis formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklomis. Tokios mokyklos yra vadinamos integruotomis mokyklomis, o joje praleista diena – integruotos mokyklos diena (angl. intagrated school day). Pagrindinė tokios mokyklos idėja yra rūpintis vaiko gerovės užtikrinimu, paskatinti mokinius įsitraukti į veiklas, stiprinti jų gerą savijautą, siūlant jiems kokybišką ir įvairiapusę veiklą. Mokyklos kasdienybėje išbandomi nauji veiklos ir mokymosi būdai ir modeliuojama kitokia mokymosi aplinka. Tikimasi, kad mokinių ir jų tėvų dalyvavimas siūlomose veiklose padidins mokyklos socialinį kapitalą, t. y. bus puoselėjamos vertybės ir normos, grįstos pasitikėjimu žmonių santykiais, stiprės partnerystė ir savanorystė. Veikla integruotos dienos mokykloje, didesnis tėvų įsitraukimas padės vaikams sėkmingiau ugdytis socialines kompetencijas. Manoma, kad tiek socialinis mokyklos kapitalas, tiek vaikų socialinės kompetencijos tobulinimas skatina vaikų socialinę ir emocinę ūgtį.

Vertinant visos dienos mokyklos paveikumą matoma, kad visos dienos mokykloje pakankamai sėkmingai užtikrinamas vaikų saugumas ir suaugusiųjų priežiūra, kol tėvai dirba. Taip suteikiama reali pagalba šeimoms, siekiančioms derinti šeimos ir darbo pareigas. Visos dienos mokykla turi teigiamos įtakos vaikų socializacijai, elgesio kaitai, jų pasitikėjimui savimi, motyvacijai, pasitenkinimui  mokykla ir mokyklos mikroklimatui. Kitas mokyklos efektyvumo kriterijus, yra tai, kad visos dienos mokykla skatina mokytojų bendradarbiavimą ir sukuria patrauklesnę mokymosi aplinką. Mokytojų bendradarbiavimas yra svarbus veiksmingai visos dienos mokyklos veiklai. Mokymosi visą dieną programa skatina mokytojus reguliariai bendrauti dėl programos įgyvendinimo turinio ir galimų pokyčių. Visos dienos mokyklų veiklos nebeįmanoma įsivaizduoti ir be socialinių partnerių. Socialinės partnerystės tampa tiesiog neišvengiamomis jau vien dėl visos dienos mokyklose padidėjusio personalo poreikio. Visos dienos mokyklose dirba ne vien mokyklos pedagogai, bet ir kitas profesionalus personalas: socialiniai pedagogai bei auklėtojai, darbo su jaunimu, sporto, muzikos ir kultūros specialistai, menininkai bei įvairių sričių ekspertai. Socialinės partnerystės praturtina mokyklą įvairiomis dalykinėmis žiniomis ir  praktine patirtimi. Bendradarbiavimo veikla  yra įvairialypė – nuo informavimo iki bendros veiklos, nuo veiklos koordinavimo iki tinklinio bendradarbiavimo, nuo partnerių vykdomų pavienių užsiėmimų iki perimamos atsakomybės už visą popietinę veiklą.

Visos dienos mokyklos poveikis akademiniams mokinių pasiekimams vertinamas atsargiau. Anglijoje atliktuose tyrimuose atkreipiamas dėmesys, jog mokymosi laiko pailginimas veda prie geresnių akademinių rezultatų, jei atsižvelgiama, kam ir kaip papildomas mokymosi laikas panaudojamas. Esminis išlieka ugdymo kokybės klausimas: gebėjimas žvelgti į besimokantį vaiką iš holistinės perspektyvos, akcentuojant jo kultūrinį ir socialinį kapitalą, mokinio poreikių ir gebėjimų pažinimą ir jų paisymą, gebėjimą kurti struktūruotas popamokinės veiklos programas, kurios sietųsi su formaliojo ugdymo programomis ir kurias įgyvendintų kvalifikuotas personalas. Akademinių rezultatų gerėjimas siejamas su mokinių ir suaugusių santykių kokybe ir užsiėmimų lankomumu. Vokietijoje ypač svarbia laikoma dienos mokyklų įtaka socialinei integracijai. Steigiant dienos mokyklas socialinės kompensacijos siekis buvo prioritetinis.  Dienos mokyklos steigtos pirmiausia ten, kur buvo daugiausia mokinių iš socialiai silpnesnių ar/ir migrantų šeimų. Tokiose mokyklose daugiau dėmesio ir laiko skirta pamokų ruošimo užsiėmimams ar papildomoms kalbos pamokoms. Tyrimai atskleidė, kad mokiniai iš žemesnio socialinio-ekonominio statuso ir/ar migrantų šeimų rečiau lankė dienos mokyklą nei vaikai, kurių abu tėvai dirbo, rečiau jie naudojosi ir galimybe lankyti papildomas dalykines pamokas. Vis dėlto dienos mokykla prisideda prie socialinių skirtumų mažinimo, kadangi mokiniai iš žemesnio socialinio-ekonominio statuso ir/ar migrantų šeimų, panašiai kaip ir iš aukštesnio statuso šeimų, aktyviai dalyvavo muzikos, kultūros ir sporto užsiėmimuose. Šioje srityje dienos mokykla išties prisideda prie lygių galimybių užtikrinimo. Be to, aukštesnio išsilavinimo neturintys, žemesnio socialinio-ekonominio statuso tėvai sakė dienos mokyklos dėka jaučią didesnę paramą, reikalingą auklėjant vaikus.  

Visos dienos mokyklos veiksmingumo tyrimų išvadose atkreipiamas dėmesys ir į ryškėjančias iššūkius: nepakankamą finansavimą, nepritaikytas fizines erdves, mokinių nuovargį, atsirandantį dėl ilgo buvimo toje pačioje aplinkoje, nepakankamą pedagogų ir socialinių partnerių profesinį pasirengimą ir specialistų trūkumą, papildomų veiklų įvairovės stoką, dėl kurios mažėja mokinių įsitraukimas. Kai kurie tyrėjai kelia klausimą, kaip visos dienos mokykla atliepia Vaiko teisių konvencijos vieną pagrindinių nuostatų – vaiko teisę pasirinkti, kaip jis norėtų leisti savo laisvą laiką. Juk dalis vaiko laisvo laiko tampa mokyklos laiku, o siūlomos pasirinkimo galimybės ne visada atitinka vaiko poreikius. Todėl atkreipiamas dėmesys, kad labai svarbu išlaikyti kryptingo vaikų užimtumo ir jų teisės į poilsį pusiausvyrą, veiklų pasirinkimo galimybes visos dienos mokykloje.

Visos dienos mokyklos ateities vizija siejama su griežtų ribų tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymo išnykimu, individualaus pasirinkimo galimybėmis, mokyklos erdvių bei mokymosi formų praplėtimu ir atsivėrimu kasdieniam gyvenimui, bendruomenės ir socialinių partnerių aktyviu dalyvavimu ugdymo veiklose, lygių galimybių užtikrinimu. Šios vizijos įgyvendinimas įmanomas tik esant koordinuotoms, organizuotoms pastangoms bei stabiliam finansavimui. 


[1] Visos dienos mokyklos modelių užsienio šalyse ir visos dienos mokyklų paslaugų poreikio ir galimybių gauti šias paslaugas Lietuvoje tyrimas. Tyrimo ataskaita (2017). Ataskaitoje apžvelgiama Anglijos, Graikijos, Portugalijos, Suomijos ir Vokietijos patirtis įgyvendinant visos dienos mokyklos modelį. 

Straipsnio autorė Raimonda Jarienė yra Šiuolaikinių didaktikų centro programų vadovė

Straipsnis parengtas Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu