Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Šiandien sostinės Tado Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas didiesiems tautiškumo skatintojams – broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. Paminklą atidengė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys.

Statyti paminklą broliams Vileišiams, palikusiems ryškų pėdsaką šalies politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, buvo nuspręsta viename iš didelės Vileišių giminės suvažiavimų. Sostinės savivaldybė pasirūpino, kad būtų  atnaujintas skveras, o paminklu – viešoji įstaiga „Vileišių kolegija“.

Trijų metrų aukščio paminklą iš bronzos, vaizduojantį už stalo sėdinčius brolius Petrą, Antaną ir Joną Vileišius sukūrė skulptorius Regimantas Midvikis bei architektai Linas Krūgelis ir Ričardas Krištapavičius. Pasak asociacijos „Vileišių fondas” vadovo  Gedimino Tursos, stalo idėjos autoriai siekė šiuo simboliu pabrėžti glaudų brolių tarpusavio ryšį ir jų santykius su tauta, kurios labui darbavosi.

Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

„Šiandien šis paminklas čia nestovėtų, jei visi nebūtume iškovoję Nepriklausomybę, todėl  šiandien esu  dėkingas visiems Signatarams, pasirašiusiems Nepriklausomybės aktą, dėkingas gynusiems Televizijos bokštą, dėkingas visiems rėmėjams, šeimai, prisidėjusiems prie šio paminklo atsiradimo.  Dėkoju ir kviečiu – švęskime gyvenimą!” – sakė Jono Vileišio proanūkis Gediminas Tursa.  

„Noriu pasidalinti prisiminimais: mano tėvo, signataro Jono Vileišio  mintys  būdavo tik apie Lietuvą. Mano dėdei kelių inžinieriui Petrui Vileišiui ši vieta prie upės būtų labai patikusi, nes jis labai mylėjo šią upę, ir viską  darė tik Lietuvai. Gydytojas dėdė Antanas su žmona Emilija buvo tikri patriotai, steigė įvairias draugijas, įkūrė pirmą lietuvišką mokyklą ir rinko jai lėšas Amerikoje.  Linkiu, kad Lietuva per amžius būtų laisva ir nepriklausoma“ –  sakė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas. 

Brolių Vileišių skvero rekonstrukcijai prireikė apie 80 tūkst. eurų, o paminklo statybos darbus finansavo asociacija „Vileišių fondas”.  

Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Broliai Vileišiai – itin svarbios asmenybės Lietuvos politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Kitados jie dosniai aukojo asmenines lėšas, kad Lietuva taptų nepriklausoma, klestinti ekonomiškai bei kultūriškai, o jos senoji sostinė Vilnius taptų lietuviška.

Vyriausiasis brolis Petras Vileišis buvo kelių inžinierius, statė tiltus, geležinkelius. Verslininkas ir mecenatas, jis įkūrė geležies dirbinių gamyklą, modernią spaustuvę, pastatė Antakalnyje rūmus, tapusius lietuviškos kultūros židiniu. Jis įkūrė, leido ir redagavo pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“. 

Antanas Vileišis buvo gydytojas humanistas, rūpinosi lietuvių švietimu, daug padėjo broliui Petrui Vilniaus lietuvinimo veikloje. 

Jauniausiasis brolis Jonas Vileišis pasirinko teisininko profesiją. Jis buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto bendraautorius ir signataras, Kauno burmistras.

Vilniaus savivaldybės informacija