Šv. Antano dienos centro archyvas.

Nors intensyviai ir džiaugsmingai ruošiamės švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, tačiau trumpam primirštos skaudžios visuomenės problemos niekur nedingo. Daugelis žmonių Lietuvoje ir ypač regionuose jaučiasi nelaimingi, ką liudija ir destruktyvūs alkoholio vartojimo bei savižudybių rodikliai. Taip pat ir smurtas artimoje aplinkoje staiga neišnyksta priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, uždraudusias fizines bausmes. Vien draudimų nepakanka, nes atsiradusią spragą turi užpildyti mokymai tėvams, kaip auklėti savo vaikus kitaip. Šiuo metu Lietuvos savivaldybėse žengiami pirmieji žingsniai kompleksinės socialinės pagalbos link. Apie tai plačiau pasakoja Kretingos Šv. Antano dienos centro vadovė Margarita Lizdenytė.

„Ilgą laiką valstybė savivaldybių lygmeniu buvo sutelkusi dėmesį į socialinės rizikos šeimas arba žmones, esančius ant šios rizikos slenksčio, – pasakoja Šv. Antano dienos centro direktorė Margarita Lizdenytė. – Kitaip tariant, buvo vykdoma gaisrų gesinimo politika, bandant suvaldyti įsisenėjusias problemas. Tačiau dabar, pasinaudojant Europos Komisijos lėšomis, visose Lietuvos savivaldybėse atsirado galimybė teikti pagalbą visiems – ir nepasiturinčioms šeimoms, ir vienišiems tėvams, ir šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, ir pavieniams krizes išgyvenantiems žmonėms.“

Iš kairės: Seimo narys Antanas Vinkus, Šv. Antano dienos centro vadovė Margarita Lizdenytė, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Kretingos rajono meras Juozas Mažeika ir Lietuvos šv. Kazimiero pranciškonų provincijos ministras br. Algirdas Malakauskis.

Nemokama pagalba krizes išgyvenantiems Kretingos rajono žmonėms                
Pasinaudodama šia galimybe, Kretingos rajono savivaldybė su socialinių paslaugų centru ir Šv. Antano dienos centru pradėjo vykdyti trejų metų trukmės projektą „Kompleksinių paslaugų Kretingos rajono šeimoms teikimas“. Jis apims platų programų spektrą – individualias psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijas vaikams nuo 7 metų ir suaugusiesiems, pozityvios tėvystės mokymus, šeimų savitarpio pagalbos klubus, dienines stovyklas ir mediacijos paslaugas skyrybas ir konfliktus patiriančioms poroms. Bus sudaryta galimybė pasinaudoti vaikų nuo 3 metų priežiūros paslauga, kol tėvai lankys vieną ar kitą užsiėmimą. Margarita Lizdenytė atkreipia dėmesį, jog visos šios paslaugos teikiamos nemokamai.

„Įsivaizduokite realią situaciją, kad moteris išsiskiria su smurtaujančiu ir girtaujančiu vyru, kuris nemoka jokių alimentų, o jai vienai reikia išlaikyti du mažamečius vaikus, – situaciją apibūdina Šv. Antano dienos centro vadovė. – Ar dirbama vienoje iš parduotuvių arba net kurioje nors iš Kretingos rajono įmonių, ji galėtų sau leisti privačias psichologo konsultacijas? Moteris veikiausiai slopintų savo širdgėlą viduje, o ilgainiui tai galėtų išsirutulioti ir į žalingus įpročius ar pašlijusius santykius su vaikais. Todėl labai svarbu, kad nemokamą pagalbą galės gauti ne tik asocialūs asmenys, bet ir kiti sunkumus išgyvenantys žmonės, o taip bus užkertamas kelias problemoms įsisenėti.“ 

„Siekiame, kad į projektą įsitrauktų kuo daugiau žmonių ne tik iš pačios Kretingos, bet ir aplinkinių miestelių bei kaimų, – sako paslaugas teikiančios partnerinės organizacijos projekto koordinatorė M. Lizdenytė. – Jeigu kaimo bendruomenėje susidarytų 10–15 žmonių grupė, privačios konsultacijos, mokymai ar grupinės terapijos užsiėmimai galėtų vykti toje teritorijoje, kurioje jie gyvena. Tuo tarpu pavieniam suinteresuotam žmogui gali būti kompensuojamas transporto bilietas iki Kretingos, kad gautų pagalbą čia.“

Šv. Antano dienos centro archyvas.

Pozityvios tėvystės programa šeimoms

Praėjusiais metais, po skaudžių visuomenę sukrėtusių įvykių, buvo priimtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, uždraudusios fizines bausmes. Tačiau daugumai suprantama, jog tėvystės įgūdžiai neatsiranda savaime, juos reikia lavinti kaip ir bet kuriuos kitus asmens gebėjimus, skirti tam dėmesio. Ypač todėl, kad dauguma mūsų užaugome probleminėse šeimose, kuriose buvo įprastos fizinės bausmės, o apsiskaitymas santykių psichologijos srityje buvo labai menkas. Todėl kompleksinės pagalbos projekte dėmesys bus skiriamas ir santykių raštingumui.

„Būtų klaidinga manyti, kad mūsų siūloma pozityvios tėvystės įgūdžių programa yra skirta vien smurtautojams ar probleminiams tėvams, – teigia projekto koordinatorė Margarita Lizdenytė. – Tai yra santykių raštingumo kursas, mokantis susikalbėti su vaikais skirtingais jų raidos etapais, teikiantis žinių, kaip be konfliktų spręsti iškylančias problemas. O jos kyla ne vien gimus vaikams ir nemokant su jais bendrauti, bet ir dėl sutuoktinių kasdienės trinties, santykių su uošviais, įtampos dėl pinigų ir panašiai. Paskaitas ves lektorė dr. Julija Eidukevičiūtė.“

Vietos bendruomenę sutelks šeimų klubai 

Lietuvoje sparčiai populiarėja savitarpio pagalbos grupės, bendraminčių klubai, padedantys įveikti krizes ar tiesiog praplėsti pažinčių ratą. Žinoma, tokios grupės labiau susitelkusios didžiuosiuose miestuose, bet regionuose jų poreikis ne mažesnis. Žmonės, gaunantys žemesnes pajamas nei didmiesčiuose, turi mažiau galimybių puoselėti brangius hobius ar lankytis mokamuose kultūriniuose renginiuose. Pasak M. Lizdenytės, vienas iš kompleksinės pagalbos šeimoms tikslų – sutelkti šeimas į bendruomenę, kur jos atitrūktų nuo kasdienės rutinos ir susirastų naujų draugų.

„Šeimų klubai yra skirti visiems projekte dalyvaujantiems žmonėms, nesvarbu, ar jie lankytų individualias konsultacijas, ar klausytųsi paskaitų. Viso laikotarpio metu jie turės galimybę įsijungti į klubą. Svarbiausia, kad žmonės norėtų dalintis iškylančiais džiaugsmais ir rūpesčiais, kartu ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus bei išgirsti naudingų patarimų iš klubo susitikimus koordinuojančio konsultanto. Klubai apjungs tuos žmones, kurie jau išėję iš krizės nori padėti kitiems, ir tuos, kurių krizė dar tik pradiniame taške. Tai malonus laiko praleidimas kartu, galimybė susibičiuliauti“, – pasakoja M. Lizdenytė. Pasak jos, visi kasdien išgyvename santykių ir tarpusavio ryšio problemas, todėl tam tikra prasme visi esame „kriziniai“. Svarbiausia nevirti savose sultyse, bet atrasti sprendimo būdus drauge su kitais.

Klubą galės lankyti ne vien poros, bet ir skyrybas patyrę asmenys, ir pavieniai žmonės, išgyvenantys netektį, vienišumą, apleidimą, ir nerandantys būdų, kaip iš to išeiti. Susibendravę žmonės taip pat galės plėsti savo įgūdžius dieninėse stovyklose, kurios bus organizuojamos penkis kartus per trejų metų laikotarpį. Stovyklos vyks penkias dienas po 6–8 val. Mokymai bus orientuoti skirtingoms grupėms, pavyzdžiui, tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, ar skyrybas patyrusiems žmonėms. Nuo tikslinės grupės priklausys ir stovyklos temos.

Mediacijos paslauga šeimoms, esančioms ant skyrybų slenksčio

Dar viena nemokamai teikiama paslauga – tai mediatoriaus konsultacijos. Mediacijos paslauga yra skirta poroms, esančioms ant skyrybų ribos, kai sprendžiasi klausimas dėl turto ir vaikų auginimo, o vaikai tampa konflikto aukomis. „Mediatorius padeda taikiai išspręsti nesutarimus, atleisti vieni kitiems, – aiškina Šv. Antano dienos centro direktorė ir projekto veiklų koordinatorė Margarita Lizdenytė. – Apibendrindama galėčiau pasakyti, kad tai gerumo projektas, padedantis žmonėms gauti daug atsakymų.“

Iššūkis rasti specialistų

Žinoma, tokios kompleksinės pagalbos teikimas pasinaudojant Europos fondų lėšomis neapsieina be sunkumų. Pasak Šv. Antano dienos centro vadovės, daug jėgų atima dokumentų tvarkymas, atitikimas „raidei“, kuri dažnai prasilenkia su logika ir Lietuvos kontekstu. „Pavyzdžiui, nuostatuose yra numatyta, kad psichologas privalo turėti magistro laipsnį. Tačiau čia ne Vilnius ar Kaunas, kur yra didelė specialistų koncentracija, o regionas, kur psichologų trūksta, o esantys jau turi tiek krūvio, kad už projekte siūlomas lėšas nelinkę dirbti. Vis dėlto, didelių pastangų dėka su žmonėmis dirbs savo srities profesionalai, turintys ne vienerių metų darbo patirtį“, – pasakoja M. Lizdenytė.

Be to, projekto vadovė prideda, jog tikroji kompleksinės pagalbos šeimoms sėkmė priklauso nuo to, ar projektas bus tęstinis. „Dabar jo trukmė yra treji metai, tačiau ilgalaikiams pokyčiams visuomenėje reikia tęstinumo. Ateitis parodys, ar Europos Sąjunga ir Lietuvos savivaldybės tęs tai, ką dabar pradedame“, – teigia M. Lizdenytė.

Norintieji pasinaudoti kažkuria iš teikiamų paslaugų, turi užsiregistruoti tel. 8 601 38 037 arba el. paštu manukiand@gmail.com.