Baltijos šalių akademijų orkestras (BAO). Dmitrijaus Matvejevo / LMTA archyvo nuotr.

Vasario 13 ir 14 d. Vilniuje ir Kaune koncertuos unikalus jaunimo orkestras – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių šimtmečių proga suburtas Baltijos šalių akademijų orkestras (BAO). Koncertai Lietuvoje – dalis didelio tarptautinio turo, prasidėjusio Estijoje – Taline ir Tartu (vasario 8, 9 d.), toliau nusidrieksiančio per Latvijos miestus Cėsį ir Rėzeknę (vasario 10, 11 d.). Vasario 16-ąją BAO koncertuos Gdanske (Lenkija), o užbaigs turą Vokietijos sostinėje Berlyne (vasario 18 d.).

Nemažą orkestro dalį sudaro Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai. Prieš koncertų turą Tartu vykusius meistriškumo kursus (vasario 2–9 d.) su kolegomis iš kitų šalių vedė ir LMTA dėstytojai. 

Jūsų dėmesiui LRT „Klasikos“ programos laidoje „Ryto allegro“ vykęs pokalbis su projekto dalyviais: LMTA studente, fleitininke Ugne ČEPULYTE, tūbos klasės dėstytoju Laimonu MASEVIČIUMI bei Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėju, obojininku prof. Robertu BEINARIU. Kalbino Laima Ragėnienė.

Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, obojininkas prof. Robertas Beinaris. Dmitrijaus Matvejevo / LMTA archyvo nuotr.

ROBERTAS BEINARIS: Juk kas yra orkestras? Tai vienas didingiausių mūsų profesionaliosios muzikos kultūros reiškinių: simfoninis orkestras turi daugybę spalvų ir galimybių – jis tarsi didžiulis organizmas.

Baltijos šalių akademijų orkestras gimė pernai kaip pilotinis projektas – lyg pabandymas, ar pavyks trims Baltijos valstybių akademijoms suburti bendrą didžiulį kolektyvą.

Robertas Beinaris: Projektas startavo pernai, suvienijus trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – akademijų pajėgas. Projektas pavyko, man teko jame dalyvauti – mačiau tą jaunatvišką ir labai profesionalų muzikavimą. Šių metų projektas yra dar didesnis ir įspūdingesnis: visos trys šalys mini šimtmečius, tad susivieniję į bendrą kolektyvą atliksime nuostabios lietuvių, latvių ir estų muzikos. Tokio orkestro idėja, be abejo, puiki, ir aš manau, kad šis kolektyvas turi labai dideles perspektyvas.

Įdomu, kam priklauso idėja, pirminė iniciatyva suburti Baltijos akademijų orkestrą.

Pirmieji šią mintį išsakė latviai. Jie pradėjo kalbėti apie bendro orkestro idėją, o toliau visi kartu ją gvildenome. Dalyvaujame tolygiomis sąlygomis, beje, šiais metais ypač didelė mūsų studentų delegacija. Visi labai draugiškai, noriai bendradarbiauja. 

Idėja priklauso latviams, Baltijos šalių akademijų orkestro meno vadovas yra estų dirigentas Kristjanas Jӓrvi, o kokia yra lietuvių pozicija?

Patys stipriausi muzikantai! (Juokiasi.)

Tūbos klasės dėstytojas Laimonas Masevičius. LMTA archyvo nuotr.

Gerb. Laimonai, kada Jūs prisijungėte prie šio projekto?

Laimonas Masevičius: Nuo šių metų – prof. Roberto Beinario kvietimu, nes ir mūsų akademijoje dirbu su varinių pučiamųjų grupe. BAO – tai ne tik simfoninis orkestras, kuriame susitinka geriausi jaunieji Baltijos muzikantai, bet ir didžiulis meninis reiškinys. Čia jaunuoliai iš skirtingų šalių susipažįsta, ateityje jie bus kolegos – Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, o gal Vokietijoje ar kitoje šalyje; nežinia, kur jų kelias nuves. Muzikanto tokia profesija, kad jis gali metus dirbti, pavyzdžiui, Vokietijoje, kitus – Prancūzijoje, po to sugrįžti į Lietuvą, o vėliau vėl kur nors iškeliauti.

Kitas aspektas, kad Estijoje, Tartu, rengiami ir meistriškumo kursai, tad visi BAO dalyviai laimi dvigubai. Papildomai visus motyvuoja toji simbolinė šimtmečio tema. O turas nuo Estijos iki Vokietijos – didžiulis saldainis, nes tai leis pamatyti rezultatą.

Esu ir pats anksčiau dalyvavęs panašiuose projektuose, tad puikiai suprantu naudą mūsų jaunimui būti jo dalimi.

„Ryto allegro“ studijoje – Robertas Beinaris, Laima Ragėnienė, Ugnė Čepulytė, Laimonas Masevičius. LRT nuotr.

Ugne, ar didelė konkurencija buvo pakliūti į šį orkestrą? Jūs pirmą sykį jame dalyvaujate?

Ugnė Čepulytė: Dalyvauju pirmą sykį. Konkurencijos buvo: norą dalyvauti galėjo reikšti kiekvienas akademijos studentas. Dėstytojų užduotis buvo atrinkti, kas yra tinkamiausias, kas geriausiai galėtų reprezentuoti šalį ir akademiją. Labai džiaugiuosi, kad patekau. Esu paskutinio kurso studentė, ir labai smagu, kad baigiant akademiją man buvo suteikta ši galimybė. Dvi savaitės kursų – labai intensyvios, jau esu dalyvavusi panašiame projekte, tik su kitu orkestru. Ypač didelio įkvėpimo ir kartais iš karto net sunkiai aprėpiamą žinių koncentratą kiekį suteikia dirigentai.

Gerb. Robertai, toks projektas yra kaip muzikinių, kultūrinių tiltų tiesimas tarp valstybių.

Robertas Beinaris: Bendradarbiavimas visada yra gerai. Mes nekonkuruojame, iš tiesų visos trys akademijos siunčia savo stipriausius studentus, puikius pedagogus, ryškius dirigentus. Mes su Laimonu BAO projekte esame atsakingi už pūtikų grupę. Smagu matyti, kad čia susirenka bendruomenė, kuri siekia maksimalaus rezultato. Kiekvienas studentas, įsiliedamas, kaip aš sakau, su 200 procentų motyvacija, su noru pasisemti žinių, šio darbo vaisiais naudosis dar keletą metų į priekį. Jaunas žmogus gal kartais ir nesuvokia visu 100 procentų, kiek daug tokie projektai jam suteikia, tačiau praeina šiek tiek laiko, ir tu supranti, kad jeigu ne tai, aš turbūt nebūčiau ten, kur esu.

Tai išties yra įspūdingi dalykai. Juk kas yra orkestras? Tai vienas didingiausių mūsų profesionaliosios muzikos kultūros reiškinių: simfoninis orkestras turi daugybę spalvų ir galimybių – jis tarsi didžiulis organizmas, kuriame kiekvienas instrumentas ar instrumentų grupė atlieka savo funkciją (pvz., violončelės ir kontrabosai – tai tarsi fundamentas, ir t. t.). Viską valdo dirigentas. Orkestrantai kartais sako: mes galim pagroti ir be dirigento. Na taip, bet (gal nesupyks dirigentai dėl mano palyginimo) dirigentas yra savotiškas maistas orkestrui: žmogus gali dieną ar kelias nevalgyti, bet toliau organizmas pradeda silpti.

Man gražu, kai visi orkestro komponentai susijungia į bendrą lydinį ir jis nepriekaištingai veikia, vedamas dirigento. Kai orkestras pasileidžia muzikiniam skrydžiui, po koncerto išeini savotiškai pusę metro virš žemės. Aš pats esu ne vienus metus grojęs orkestre ir pastebėjau dėsningumą: jei koncerte kuris iš orkestrantų suklysta – visko būna, mes ne robotai – ta bacila persiduoda kitiems. Bet jeigu koncertas einasi puikiai, tobulai, tai net jei kūrinyje yra, kaip kartais sakoma, silpnų vietų, visi sugroja geriau, nei skambėtų iš nudailinto įrašo. Simfoninis orkestras daugeliu požiūrių, taip pat ypač plataus repertuaro prasme, yra nepaprastas reiškinys.

Kiek dirigentų dalyvauja BAO projekte ir kas jie? Jau paminėjome orkestro meno vadovą Kristjaną Jӓrvi.

Yra trys dirigentai – mūsų Modestas Barkauskas, latvis Guntis Kuzma ir jūsų minėtasis K. Jӓrvi. Visi trys – puikūs dirigentai, supažindinantys studentus su nuostabiomis interpretacijomis, suteikiantys neįkainojamų žinių. 

Ugnė Čepulytė: Iš tiesų dirigentai yra iškilūs. Žinia, Modestas Barkauskas neseniai laimėjo prizą viename svarbiausių dirigentų konkursų Europoje (Grzegorzo Fitelbergo Katovicuose – red.), yra naujasis Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas. Man teko groti mūsų akademijoje jam diriguojant: tai yra nepaprastos erudicijos žmogus, be to, jis turi ypatingą dovaną bendrauti ir perteikti žinias labai aukšta bendravimo kultūra.

Esu mačiusi diriguojantį ir Kristjaną Jӓrvi, ir žinant, kad tai yra pasaulinio lygio dirigentas, norėtųsi orkestre pasirodyti kuo geriau. Net neabejoju, kad jis iškels orkestrą į gerokai didesnį brandumo lygį, kai svarbu ne tik tiksliai atlikti savo partiją, bet ir suteikti grojimui muzikinės prasmės. Nors esame jauni muzikantai, neabejoju, kad dirigentai mus paskatins kūrinius atlikti tikrai brandžiai ir netgi peršokti savo kartelę. Svarbu pajusti viso orkestro energiją: susitelkti į bendrą tikslą ir pasiekti kuo aukštesnį lygį, kuris glūdi ne vien tikslume, bet pirmiausia – bendroje orkestro kaip organizmo gyvybėje.

Tam, apie ką kalba Ugnė, labai pasitarnavo meistriškumo kursai, nuo vasario 2 dienos vykę Tartu. Kokia jų specifika?

Laimonas Masevičius: Kursų dalyviai buvo atrenkami per perklausą – buvo siunčiami įrašai, jų klausėmės, rašėme balus. Iš anksto nelengva nuspėti, kaip tie atlikėjai – pavieniui stiprūs muzikantai – skambės visi kartu. Orkestre svarbus ansambliškumas. Per kursų savaitę reikėjo rasti bendrą kalbą, kad visi darniai susijungtų ir simfoniniame orkestre kurtų gražų bendrą skambesį. 

Robertas Beinaris: Kursų metu mes su Laimonu, viena vertus, ruošėme medinių ir varinių pučiamųjų grupes grojimui orkestre – galbūt to net nevertėtų vaidinti meistriškumo kursais; mūsų tikslas buvo paruošti dirigentui gatavą produktą – suformuotą instrumentų grupę. O šalia to kursų dalyviai galėjo užsirašyti į individualias pamokas: variniai pučiamieji – pas Laimoną, mediniai – pas mane.

Įdomu, kad į stovyklą atvyko ir atlikėjų iš kitų šalių (Vokietijos, Lenkijos ir kitur), kurie nedalyvavo BAO sesijoje. Mat nuo pat pradžių buvo nutarta, kad tai turi būti trijų Baltijos šalių simfoninis orkestras. Ir nors kai kurių instrumentų trūko (pvz., iš retesnių yra fagotas, tad labai raginčiau jaunimą jį rinktis), pirmumo teisę suteikėme mūsų trijų Baltijos šalių jaunimui. Džiaugiuosi, kad pavyko surinkti pilną orkestrą, nes, kaip minėjo Ugnė, šiame orkestre turi groti patys stipriausi.

Baltijos šalių akademijų orkestras (BAO). Dmitrijaus Matvejevo / LMTA archyvo nuotr.

BAO koncertų turas skirtas Baltijos valstybių 100-mečiui. Tie valstybingumo ženklai turėjo atsispindėti ir koncertų programose. Kas jas sudarinėjo, kas siūlė kūrinius?

Siūlė visos šalys, o teisę priimti galutinį sprendimą atidavėme dirigentams. Skambės trijų Baltijos šalių kompozitorių kūriniai.

Laimonas Masevičius: Iš lietuvių muzikos – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Miške“, latvių – Peterio Vasko „Lauda“.

Robertas Beinaris: Peteris Vaskas yra vienas ryškiausių ir unikaliausių šių dienų kompozitorių, beje, buvo metas, kai jis Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre grojo kontrabosu.

Mes pasiūlėme M. K. Čiurlionį, o latviai – šių dienų kompozitorių...

Manyčiau, priežastis – visos programos balansas. Programa turi turėti kontrastų, būti gana įvairi. Iš lietuviškos muzikos pasiūlymų buvo 5–6 kūriniai, tarp jų – mūsų dienų opusų, bet galiausiai apsistota ties M. K. Čiurlioniu.

Ugnė Čepulytė: Galėčiau pakomentuoti iš studento pozicijos. Trečiasis baltiškasis kūrinys yra Arvo Pärto Pirmoji simfonija. Nors šiomis dienomis A. Pärtas yra minimalizmo žvaigždė, apskritai vienas žymiausių pasaulio kompozitorių, jo Pirmoji simfonija parašyta septintajame dešimtmetyje (1963) ir yra vienas didesnių iššūkių orkestrui. M. K. Čiurlionio ir P. Vasko kūriniai yra artimesni klasikiniams, o A. Pärto simfonija yra labai avangardiška. Pavadinčiau ją kampuotu kūriniu, bus labai įdomu jį atlikti – čia naudojamos išplėstinės grojimo technikos. Reikės padirbėti, kad tą naujovišką kūrinį pateiktume publikai suprantamai.

Kas jums visiems yra valstybės 100-metis? Ne kiekvienai kartai išpuola minėti tokį jubiliejų.

Aš galbūt jaučiuosi labiausiai dėkinga dėl to, kad turime laisvę judėti ir saviraiškos laisvę. Orkestre susitinku su jau pažįstamais žmonėmis, draugais iš Latvijos, Estijos. Dėkui žmonėms, kurie sugeba suorganizuoti tokius didelius projektus, tačiau mes nesame kieno nors įpareigoti jame dalyvauti, tai mūsų laisvas pasirinkimas. Būtent dėl galimybės laisvai daryti, kas yra mieliausia, jaučiuosi labiausiai dėkinga.

Robertas Beinaris: Galiu tik tiek pasakyti, kad aš didžiuojuosi būdamas lietuvis. Aš myliu savo kraštą ir todėl esu čia. Šimtmetis man yra proga permąstyti Lietuvos istoriją, ją naujai pamilti, ir Vasario 16-ąją būtinai iškelsiu Lietuvos vėliavą. 

Laimonas Masevičius: Aš džiaugiuosi matydamas, kad ne tik mes, bet ir kaimynai ruošiasi šiai šventei. Džiugu matyti besišypsančius veidus. To optimizmo šiandien trūksta, bet dabar aš jį matau daugelyje veidų, iniciatyvose, visi ruošiasi, džiaugiasi, tad švęsime laisvę!

Parengė Beata Baublinskienė

lrt

 

 

Skaityti ir kitus šių autorių tekstus: Beata Baublinskienė, Laima Ragėnienė.