Jėzus bylojo savo mokiniams: 
    „Venkite daryti savo geruosius darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, taip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, te nežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. 
    Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam ten, slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. 
    Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę, kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums, jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk aliejumi galvą ir nusprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins“.

Jl 2, 12–18: Persiplėškite širdis, o ne drabužius

Ps 51, 3–4. 5–6a. 12–13. 14. 17. P.: Pasigailėk mūsų, Viešpatie, mes esame tau nusidėję.

2 Kor 5, 20 – 6, 2: Susitaikinkite su Dievu: štai dabar palankus metas


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM

„Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje“ (Mt 6, 6). Kai Dievas, prieš mums pradedant melstis, prašo mūsų uždaryti duris, tai jis nori priminti, kad pirmiausia turime atsiriboti savo širdyje nuo išorinės veiklos, nuo troškimų, nuo daiktų, nuo žmonių, nuo rūpesčių, nuo baimių.

Šis atsiskyrimas yra lygus mirčiai. Kitais žodžiais tariant, kai uždarome už savęs duris, tai turime laikyti save mirusiais kūniškam pasauliui ir stoti priešais Dievą. Tai nėra lengva. Todėl yra labai verta, prieš įeinant į savo kambarėlį, nuolankia ir sugraudinta širdimi prašyti Dievo pagalbos ir pasigailėjimo.

Uždaryti savo kambarėlio duris, reiškia numarinti visa tai, kas priklauso regimajam pasauliui: „Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška“ (Kol 3, 5). Jeigu nebandome atsiriboti nuo vaizduotės jausmų, jeigu neišpažįstame jų, kaip nuodėmės, tai jie ne tik atima iš mūsų galimybę melstis ir būti su Dievu, bet taip pat sujaukia ir supurvina mūsų kambarėlį.

Maldos metu neturime įsivaizduoti Tėvo ar Sūnaus, ar Šventosios Dvasios kokia nors išorine forma. Dievas nėra kūrinys. Jo negalime kontempliuoti kūno akimis. Jis yra mūsų sielos viduje, o ne išorėje. Mes galime jausti jo buvimą, nors ir nematydami jo. „Melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje“ (Mt 6, 6).

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai