Maranatha Pizarras nuotrauka

Lietuviai vis dažniau lankosi pas psichologus, o savižudybių mastas Lietuvoje mažėja, rodo statistika. Naujausi Higienos instituto duomenys rodo – savižudybių skaičius per pastaruosius trejus metus sumažėjo net 20 proc., 2017 m. palyginti su 2016 m. – skaičius sumažėjo 9 proc. Tuo tarpu Valstybinės ligonių kasos duomenimis, apsilankymų skaičius pas psichologus poliklinikose per tris metus išaugo daugiau nei tris kartus.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad nors skaičiai keičiasi, reikia ne skubėti džiaugtis, o galvoti apie tolesnius žingsnius ir konkrečias priemones. „Savižudybių tema Lietuvoje tyrinėjama jau daug metų. Parašyta nemažai mokslinių straipsnių, knygų, užauginta stipri specialistų, akademikų karta. Milžinišką prevencinį darbą atlieka nevyriausybinės organizacijos ir visuomenininkai. Deja, savižudybių prevencija kaip valstybės politika – vis dar pradinėje stadijoje. Nėra strategijos, finansavimas išbarstytas, veikia atskiros iniciatyvos ir pavienės savivaldybės“, – sako parlamentaras.

Pasaulio sveiktos organizacija teikia konkrečias rekomendacijas, kaip sumažinti savižudybių skaičių. Vienas iš pagrindinių siūlymų – organizuoti specialistų mokymus, kaip atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai reaguoti. M. Majauskas pastebi, kad Lietuvoje jau turime gerosios praktikos pavyzdžių – tokius mokymus jau vykdo Vilniaus, Kauno, Kupiškio, Kelmės, Pakruojo savivaldybės.

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė 749 gyventojai – tai yra 9 proc. mažiau nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš tris metus. Remiantis pateikta statistika, 2016 m. nusižudė 823 asmenys, 2015 m. – 891, 2014 m. – 935.

Valstybinės ligonių kasos duomenys rodo, kad 2014 m. psichologo konsultacijų skaičius poliklinikoje siekė 20,959, 2015 m. – 25,894, 2016 m. išaugo iki 45,940, o 2017 m. lyginant su 2014 m. išaugo daugiau nei triskart ir siekė 65,734.

M. Majauskas atkreipia dėmesį, kad nors poliklinikose situacija po truputį gerėja, ligoninėse vis dar dominuoja psichotropiniai vaistai. Nemedikamentinio gydymo apmokėjimas už teikiamas paslaugas yra itin mažas, todėl tik labai reta sveikatos priežiūros įstaiga teikia psichoterapinę pagalbą – tuo požiūriu situacija rajonuose yra kritiška.