12 išpažinčių apie kario moters likimą

Aušra Mažonė „Nežinios fronto linijos. 12 tikrų istorijų apie karių moteris iš viso pasaulio“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Dailininkė – Ilona Kukenytė. 

Aušra Mažonė – Moterų edukacijos studijos (MES) įkūrėja. Straipsnių apie įdomias moteris autorė, Lietuvos bajoraitė. Gabrieliaus mama, kario žmona. Savanorystę, socialinę atsakomybę, patriotiškumą ugdančių ir skatinančių projektų iniciatorė, savanorė ir dalyvė, valstybės tarnautoja.

Šioje knygoje susitiksite su Izraelio, Ukrainos, Kenijos, Japonijos, Indijos, Šri Lankos, JAV, Saudo Arabijos ir kitų šalių moterimis, pasirinkusioms karininko žmonos likimą. Tokia ir knygos autorės – lietuvių karininko žmonos – dalia. Išlydėjusios savo vyrą į karines misijas, karių žmonos susiduria su nežinomybe, baime ir nerimu, išgyvena nuolatinę meilės ir pareigos, dabarties pilnatvės ir ateities nežinomybės, šalto proto ir prieštaringų jausmų kovą. Kad ir kaip būtų sunku, joms nestinga tikėjimo ir stiprybės. Moterys intriguojamai pasakoja apie politinį, religinį ir kultūrinį savo gimtosios šalies gyvenimą, kalba apie šeimą, motinystę, karjerą, meilės galią ir taikos palaikymo misijos svarbą.

Keliaudamas per kariaujančią Ukrainą įsitikinau, kad artimųjų išgyvenimai dėl frontininkų yra labai svarbūs norint suprasti tikrąją karo tragediją. Aušra surinko šias dramas ir sudėjo į jautrų bei įtaigų pasakojimą. Taip jausmingai galėjo parašyti tik moteris, pati regėjusi nežinios fronto linijas.

Dovydas Pancerovas, žurnalistas, „Kiborgų žemė“ autorius

Visos šios knygos istorijos – tikros ir jaudinančios. Kiekvienas pasakojimas pradedamas nuo pažinties su kario šeimos gimtąja šalimi ir baigiamas kokia nors tiesa, vedančia knygos herojus per kasdienius bei kritinius gyvenimo įvykius. Visas moterų istorijas sieja tai, kad jų šeimos kario gyvenimo misija – ginti Tėvynę. Šie pasakojimai – tai ir įkvepiantys pamokymai, padedantys kiekvienai šeimai įveikti nežinios frontą.

Vilma Žukienė, LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos pirmininkė, Lietuvos kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko žmona 

„Nežinios fronto linijos“ yra daug daugiau nei pasakojimai apie išsiskyrimus ir susitikimus. Tai knyga apie gebėjimą likti kartu. Mano tėvas, išėjęs ginti Tėvynės, dėl karo metu susiklosčiusių sąlygų nebegalėjo grįžti ir tėvai ilgą laiką nieko nežinojo vienas apie kitą. Mama patyrė daug sunkumų, ypač viena augindama dukrą, tačiau abu tėvus stiprino tikėjimas į Dievą. Nuolatinis buvimas Dievo artumoje teikia stiprybės išlikti kartu šeimoje, kad ir kokios sunkios aplinkybės susiklostytų.

Arkivyskupas Gintaras Grušas

Nadios Murad sekso vergijos ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija

Nadia Murad „Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija“. „Baltos lankos“, Vilnius, 2018 m. Iš anglų kalbos vertė Eglė Podčašinskienė.

Nadia Murad – žmogaus teisių aktyvistė, nominuota Nobelio taikos premijai, apdovanota Vaclavo Havelo žmogaus teisių ir Andrejaus Sacharovo premijomis, pirmoji Jungtinių Tautų Prekybos žmonėmis aukų orumo geros valios ambasadorė. 

2014 metais „Islamo valstybė” užpuolė Nadios Murad gimtąjį jazidų (kurdų religinė mažuma) kaimelį šiaurės Irake ir jos, 21 metų moksleivės, gyvenimas sudužo į šipulius. ISIS kareiviai žudė vyrus, kurie nesutiko atsiversti į islamą, ir moteris, kurios buvo per senos tapti sekso vergėmis. Nadios motiną ir šešis brolius taip pat nužudė, o ji pati buvo išvežta į Mosulą ir, kaip ir tūkstančiai kitų jazidų moterų, parduota į „Islamo valstybės“ sekso vergiją. Mergina buvo laikoma nelaisvėje, mušama ir prievartaujama, tačiau galiausiai jai pavyko pabėgti ir išsigelbėti.

Nadia nė neįsivaizdavo, kad vieną dieną ji taps žmogaus teisių aktyviste. Ji metė iššūkį visoms etiketėms, kurias jai mėgino klijuoti gyvenimas: našlaitės, prievartos aukos, vergės, pabėgėlės. Vietoj jų ji susikūrė naujas: likusi gyva, jazidų lyderė, moterų užtarėja, Nobelio taikos premijos nominantė, Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė, o dabar ir knygos autorė.

Nadia ne tik sugebėjo išreikšti savo nuomonę, ji taip pat kalba už kiekvieną jazidą, nukentėjusį nuo genocido, vykdomo Irake, už kiekvieną prievartautą moterį ir už kiekvieną likimo valiai paliktą pabėgėlį. Kartu su jazidų teisių organizacija „Yazda” Nadia rengia „Islamo valstybės” nusikaltimų medžiagą, kad galėtų šią organizaciją paduoti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Ji įkūrė programą „Nadios iniciatyva”, kuri skirta padėti išgyvenusiems genocidą ir prekybą žmonėmis .

Ši knyga – tai didžiulio žmogaus noro gyventi liudijimas ir meilės laiškas – prarastai šaliai, trapiai bendruomenei ir karo išblaškytai šeimai.