Jeigu gyvenate sostinėje, ko gero, jau pastebėjote, kad miesto gatvių stendai pasipuošė rožiniais bijūnais, simbolizuojančiais šiųmečio „Kino pavasario“, kuris vyks kovo 15–29 dienomis, vizualinį identitetą – „Įkvėpimai“. Jo autorius – jaunosios kartos menininkas Jonas Tarabilda. Sostinės Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje festivalio organizatoriai pristatė ir videoklipą, kurio visas grožis, pasak „Kino pavasario“ vykdomojo direktoriaus Algirdo Ramaškos, atsiskleis kino salėje jaukiai sėdint tamsoje.

Išsamiau apie šiųmečio „Kino pavasario“ programą – kuo jis skirsis nuo praėjusiųjų, apie atvykstančius svečius ir filmus, kurių festivalio organizatoriai rekomenduoja nepraleisti.

Festivalio „Kino pavasaris“ vykdomasis direktorius Algirdas Ramaška. Bernardinai.lt nuotr.

11 miestų ir 5 programos

Festivalio „Kino pavasaris“ vykdomasis direktorius A. Ramaška sakė, kad šiųmečio „Kino pavasario“ stipriosios pusės – kinas ir jauki atmosfera, taip vertinami į festivalį atvykstančių svečių ir žiūrovų.

„Stengsimės, kad kiekvienas filmas atrastų savo žiūrovą, o žiūrovas – savo filmą, – kalbėjo jis. – Nusprendėme atsikratyti įtampos, atsipalaiduoti, įsikvėpti ir susikoncentruoti į tai, kas natūralu, nuoširdu, jauku. Ir vienas tokių žingsnių šiemet bus sugrįžimas į kino teatrą „Forum Cinemas Vingis“, kuriame vyks atidarymo ir apdovanojimų ceremonijos.“ 

A. Ramaška kalbėjo, kad atidarymo ceremonijoje kovo 14 dieną įvyks specialus seansas, kurio metu bus pristatytas išties įkvepiantis filmas „Silvana“. Į pristatymą atvyks ir pati filmo herojė, ekscentriškoji žemaitiškų šaknų turinti menininkė iš Švedijos, praėjusiais metais pripažinta geriausia šios šalies atlikėja.

Festivalio uždarymo filmas, kuris bus parodytas kovo 30 dieną – ne mažiau įkvepiantis, tai dešimt metų kurta režisieriaus Mindaugo Survilos juosta „Sengirė“ apie Lietuvos senųjų girių gyventojus. Galimybę „Kino pavasarį“ užbaigti būtent šiuo filmu A. Ramaška palygino su aukso medalio laimėjimu olimpiadoje.

Dar viena svarbi „Kino pavasario“ naujiena – plačiau po Lietuvą pasklidusi festivalio programa: šiemet kinu galės mėgautis net 11-os miestų gyventojai. Prie ligšiolinių „Kino pavasario“ miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, jungiasi Anykščiai, Utena, Alytus, Marijampolė, Varėna ir Gargždai.

Festivalio meno vadovė Santa Lingevičiūtė, kalbėdama, kas šiame „Kino pavasaryje“ bus kitaip nei anksčiau, paminėjo trumpesnį festivalio programų sąrašą: šiemet vietoj buvusių 17-os festivalio programų liko penkios pagrindinės: „Meistrai“, „Metų atradimai“, „Kritikų pasirinkimas“, „Festivalių favoritai“ ir „Konkursinės programos“.

„Ne vienus metus vykdome apklausas ir supratome, kad žiūrovų netenkina toks radikalus ir gana didelis filmų skirstymas. Kituose užsienio festivaliuose nėra tokių mažų programų, kuriose būtų po 2–3 filmus, apskritai filmai nebeskirstomi pagal stilius ir žanrus. Nusprendėme visus sudėti į pagrindines ir svarbiausias programas“, – kalbėjo S. Lingevičiūtė.

Aptardama konkursinę programą „Europos debiutų konkursas“, „Kino pavasario“ meno vadovė teigė, kad gyvenant aštrėjančio nacionalizmo laikais, kai visi aplinkui statosi sienas – vidines ir išorines, „Kino pavasaris“ nusprendė atsisakyti bent kinematografinių sienų ir neskirstyti atskirai Baltijos jūros regiono filmų ir Europos. „Mūsų vienintelis konkurso reikalavimas – kad tai būtų pilnametražis debiutinis filmas, nesvarbu, ar dokumentinis, ar vaidybinis, ar animacinis, ar eksperimentinis“, – sakė S. Lingevičiūtė.

Konkursinės programos žiuri komisiją šiemet sudarys penki nariai: Irano aktorius Homayounas Ershadi, geriausiai žinomas iš režisieriaus Abbaso Kiarostami filmo „Trešnių skonis“ (1997), kuriame atliko pagrindinį vaidmenį ir už kurį A. Kiarostami pelnė „Auksinę palmės šakelę“. Taip pat – Fionnuala Halligan, viena svarbiausių leidinio „Screen Daily“ kino kritikių, amerikietė Kathleen McInnis, bendradarbiaujanti su daugeliu kino festivalių ir remianti jaunus kūrėjus, Eladas Samorzikas, Jeruzalės kino festivalio meno vadovas, ir lietuvis režisierius Audrius Stonys, kurio filmas „Moteris ir ledynas“ praėjusiais metais pripažintas geriausiu programos „Baltijos žvilgsnis“ filmu.

Dar viena festivalio naujovė, kurios siekta daugelį metų – „Kino pavasaryje“ įvyksiantys FIPRESCI tarptautinės kino kritikų federacijos žiuri apdovanojimai. Pasak A. Ramaškos, tai didžiulis kokybinis įvertinimas festivaliui.

„FIPRESCI nevažiuoja į bet kokį festivalį. Jie nori remti nacionalinį kiną, vertinti labai aukštą meninę kokybę. Jų įvertinimas man atrodo pagrįsčiausias ir objektyviausias kino festivaliuose“, – teigė festivalio meno vadovė S. Lingevičiūtė.

„Kino pavasario“ programos sudarytojas Edvinas Pukšta pristatė trumpametražių filmų konkursą: „Trumpame konkurse“ nuo šiol galės varžytis režisieriai iš visos Europos, vienintelė sąlyga – jie neturi būti sukūrę nė vieno pilnametražio filmo. Trumpo metro filmų konkurse šiemet yra 27 filmai, tarp jų – keturi lietuviški.“ Šių metų šio repertuaro naujovė, pasak E. Pukštos – septyni išskirtiniai seansai, kuriuose idėjiškai ir temiškai sugrupuoti trumpametražiai ir pilnametražiai filmai. Ir šie įdomūs rinkiniai, pasakojo „Kino pavasario“ programos sudarytojas, prasidės nuo atidarymo ceremonijos filmo – režisieriaus Xavier Legrand'o „Sūnaus globos“ (2017). Kartu su šiuo filmu bus parodytas trumpametražis „Prieš viską prarandant“ (2017), iš kurio ir atsirado „Sūnaus globa“.

Kadras iš dokumentinio filmo „Silvana“.

Magiškoji 2018-ųjų „Kino pavasario“ statistika pagal E. Pukštą

112 pilnametražių ir 56 trumpametražiai filmai. Iš viso – 168. 186, jeigu pridėtume visus prie filmų kūrimo prisidėjusius režisierius.

Tarp pilnametražių filmų – 38 debiutai. Dar 6 režisieriai debiutuoja porose ar trijulėse kartu su labiau patyrusiais režisieriais.

54 režisierės moterys.

Bendra visų filmų trukmė – 208 valandos 11 minučių, arba 8 paros ir 16 valandų.

65 pasaulio šalys, prisidėjusios prie „Kino pavasario“ filmų gamybos. Ir dar 9, jeigu skaičiuotume tas, kuriose vyksta filmo veiksmas.

Svarus akcentas tenka Azijai. „Kino pavasaryje“ – 15-os skirtingų Azijos šalių filmai.

33 dokumentiniai ir net 10 animacinių filmų.

11 miestų ir 31 salė. Kol kas suplanuota 1100 seansų, ir jų daugės.

Kelionė laiku nuo 13 amžiaus (filmas „Žanetė: Žanos D'Ark vaikystė“) iki dabarties laikų ir netolimos ateities (filmas „Grūdas). Filmas „Sėkmės“ nugramzdins į 400 metrų gylį po žeme, o „Tolyn į kosmosą“ pakels virš jos. Šio filmo kosminis zondas „Voyager“ – toliausiai nuskridęs „Kino pavasario“ herojus, nutolęs nuo Žemės mažiausiai per 21 mlrd. km ir niekada į ją nebegrįšiantis.

Kadras iš rež. Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“.

Filmai, ypač verti dėmesio

„Silvana 677“ (2017, Švedija), rež. Mika Gustafsonas, Olivia Kastebring, Christina Tsiobanelis. Pasak S. Lingevičiūtės, tai drąsus festivalio žingsnis. Filmas atskleidžia kontrastą, kaip ikona Švedijoje, atvykusi į Lietuvą, sutrinka kaip mažas vaikas.

„Tolumoje lojantys šunys“ (2017, Danija, Švedija, Suomija), rež. Simonas Lerengas Wilmontas. Karo beprotybė ukrainiečio berniuko žvilgsniu. Šis filmas, pasak E. Pukštos, atliko tokią pat misiją, kaip ir Šarūno Barto „Šerkšnas“.

„Revoliucijos angelai“ (2014, Rusijos Federacija), rež. Aleksėjus Fedorčenko. Pats sėkmingiausias šio režisieriaus filmas karo tema.

„Kvėpavimas į marmurą“ (2018, Lietuva, Latvija, Kroatija), rež. Giedrė Beinoriūtė. Pasak S. Lingevičiūtės, tai labai kokybiškas filmas, nufilmuotas neseniai anapilin iškeliavusio operatoriaus Audriaus Kemežio: „Jis be galo poetiškai vizualiai įgyvendino režisieriaus idėją, o režisierė puikiai adaptavo Lauros Sintijos Černiauskaitės to paties pavadinimo romaną.“

„Sengirė“ (2017, Lietuva), rež. Mindaugas Survila. Magiškų garsų, užburiančių vaizdų dokumentinis filmas. Kaip kalbėjo E. Pukšta – odė Lietuvai, neįtikėtiniems jos gyvūnams ir paukščiams.

Floridos projektas“ (2017, JAV), rež. Seanas Bakeris. Apie visuomenės paribiuose gyvenančius žmones, tik netapant niūrių jų portretų.

Maria Callas: savais žodžiais“ (2017, Prancūzija), rež. Tomas Volfas. Režisierius, maniakiškai susidomėjęs Marios Callas asmenybe, atskleidžia unikalią personą jos pačios žodžiais.

Dievo kraštas“ (2017, Jungtinė Karalystė), rež. Francisas Lee. Jautrus ir brandus filmas, fiziškai jusliškas ir, pasak S. Lingevičiūtės – vertas visų dėmesio. 

Jūsų Vincentas“ (2017, Lenkija, Jungtinė Karalystė), rež. Dorota Kobiela, Hughas Welchmanas. Šio filmo kūrėjai septynerius metus skyrė tam, kad atgaivintų 130 Vincento van Gogho paveikslų. Kiekvienas iš 65 tūkst. filmo kadrų nutapytas ranka.

Į Vakarus nuo Jordano upės“ (2017, Izraelis), rež. Amos Gitai. Šis režisierius vadinamas labai kontroversišku: vieni jį gerbia už nuoseklų darbą, domėjimąsi Izraelio ir Palestinos konfliktu, kiti – laiko visuomenės priešu.

Po medžiu“ (2017, Islandija, Danija, Lenkija, Vokietija), rež. Hafsteinnas Gunnaras Sigurðssonas. Juodoji komedija apie dviejų šalia gyvenančių šeimų konfliktą dėl pernelyg didelio medžio.

Ilgesys“ (2017, Izraelis), rež. Savi Gabizonas. Filmas apie tėvo ir sūnaus santykius.

„Įžeidimas“ (2017, Prancūzija, Libanas, JAV, Belgija, Kipras), rež. Ziadas Doueiri. Nepatogus filmas, paliečiantis amžiną krikščionių ir musulmonų konfliktą ir atskleidžiantis, kaip nuo menkiausios žiežirbos gali prasidėti masinė psichozė.

„Vadink mane savo vardu“ (2017, Italija, JAV, Brazilija, Prancūzija), rež. Luca Guadagnino. Intelektuali istorija, pasak S. Lingevičiūtės, grąžinanti į tuos laikus, kai negyvenome savo telefonuose, turėjome laiko skaityti knygas, degintis saulėje ir gyventi lėtą gyvenimą.

„Pavyzdingas elgesys“ (2017, Brazilija, Prancūzija), rež. Juliana Rojas, Marco Dutra. Pasaka, kurioje persipina gausybė įvairiausių žanrų: ir meilės drama, ir trileris, ir miuziklas, ir komedija.

„Atalanta“ (1934, Prancūzija), rež. Jeanas Vigo. Kino maištininko, poetinio realizmo vieno pradininkų restauruota filmo versija, kurią bus unikali proga pamatyti didžiausioje „Forum Cinemas Vingis“ salėje.

„Likimas – mano meilė“ (2017, Prancūzija, Italija, Tunisas), rež. Abdellatifas Kechiche. Nostalgiškas grįžimas į praeities laikus, kurių jau nebebus. Jautrus, gražus meilės paieškų filmas. 

Kadras iš rež. Kim Ki-duko filmo „Žmogus, erdvė, laikas ir žmogus“. 

Organizatoriai tikina – vienas šiurpiausių festivalio filmų. 

Reikšmingi konkursinės programos filmai, kurių kūrėjai atvyksta į Lietuvą

„Baugi mama“ (2017, Gruzija, Estija), rež. Ana Urushadze. Tai pasakojimas apie moters vietą šeimoje ir visuomenėje. Festivalio organizatoriai žada labai įdomią diskusiją su šio filmo režisiere.

„Virš galimybių ribos“ (2017, Lenkija, Vokietija, Suomija), rež. Marta Prus. Filmas apie meninės gimnastikos sportą iš vidaus ir aukso medalio olimpinėse žaidynėse kainą.

„Taksimo pokeris“ (2017, Turkija), rež. Michaelis Önderis. Patiks tiems, kurie, kaip ir šio filmo režisierius, studijavęs filosofiją, mėgsta pafilosofuoti apie gyvenimą.

„Laiminga žiema“ (2017, Italija), rež. Giovanni Totaro. Džiaugsmingas, spalvingas dokumentinis filmas apie Palermo miesto gyventojus, kurie pamiršta savo problemas ir laukia paplūdimyje rugpjūčio šventės.

„Tyli naktis“ (2017, Lenkija), rež. Piotras Domalewskis. Tragikomedija, kuri sugrąžins į Kūčių vakarą. Skirtingų kartų nesusikalbėjimas, giminės dramos, ekonominė emigracija – tai, kas aktualu ir lietuviams, turintiems retai sutinkamų giminių provincijoje. Pasak S. Lingevičiūtės, šis filmas – puikus mūsų visuomenės atspindys.

„Sugrįžimas“ (2018, Danija, Pietų Korėja), rež. Malene Choi Jensen. Pasakojimas apie korėjietę, gyvenančią Danijoje, norinčią grįžti namo ir išsiaiškinti, kodėl ją leido įsivaikinti svečios šalies žmonėms.

„Prakeikta vasara“ (2017, Portugalija), rež. Pedro Cabeleira. Puikus pavyzdys, kaip sukurti filmą nemokamai. Šios juostos režisierius kamerą pasiskolino iš geriausio draugo, apšvietimo įrangą – iš savo universiteto, o visi jo aktoriai – draugai.

„Čarlstonas“ (2017, Rumunija, Prancūzija), rež. Andrei Creţulescu. „Kino pavasario“ žiūrovams šis režisierius žinomas iš trumpametražių filmų. E. Pukšta rekomenduoja: kai žiūrėsite šį filmą, atkreipkite dėmesį į spalvas ir į tai, ką ekrane išdarinėja aktoriai.

„Krankliai“ (2017, Švedija), rež. Jensas Assuras. Buvęs švedų karo fotografas, sukūręs labai sėkmingų trumpametražių filmų, šią juostą nufilmavo per keturis metų laikus ir įrašė 180 skirtingų paukščių čiulbesius.