Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia.

Kultūros istorikas mėgėjas, kraštotyrininkas, dizaineris Vilius Puronas, kalbėdamas apie Leckavos Šv. Lauryno bažnyčią, pastatytą 1630 metais kaip atsvara reformatų bažnyčiai, švelnių komplimentų jai negaili: „Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia, atrodo, viena kukliausių bažnytyčių Šiaurės Lietuvoje. Ji medinė, primena kažkuria prasme klojimą, nebent tik solidžia akmens tvora aptverta, ir matyti viena kita mūrinė varpinės pastatėlio liekana.“

Pasak istoriko, įžengus į bažnyčios vidų tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad joje nieko įdomaus. „Bet kai pasižiūri į smulkmenas – išsižioji. Matai, kad, viena vertus, tos smulkmenos labai harmoningos. Kita vertus – patyrinėk ir pamatysi savotišką mūsų istoriją, – pasakoja V. Puronas. – Kad ir altorius. Jis taip organiškai prilipęs, kad nepagalvosi, jog ne Leckavos bažnytytei padarytas, savo laiku jis puošė vieną iš Mažeikių bažnyčių.“

Kuklioji Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia turi didžiulę – lietuvybės – vertybę – unikalų varpą, išgyvenusį, kaip pasakoja istorikas, kelis šimtmečius, kelis karus, kelis marus, tačiau XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje ėmusį ir įskilusį.

„Ir kaip žmonės prisimena, varpo buvo nepaprastai gražus garsas – viename smūgyje girdėdavosi dvi gaidos“, – tikina istorikas V. Puronas.

Išsamiau apie Leckavos Šv. Lauryno bažnyčią ir jos garsųjį varpą – videoreportaže.

Bernardinai.TV