Kovo 10 d. minime šv. Simplicijų, popiežių.

Šv. Simplicijus tapo popiežiumi 468 m. Kartais jam atrodydavo, jog jam vienam tenka kovoti su blogiu, kuris tvyrojo aplink. Tuo metu buvo sunki situacija Romos miestui – užkariautojai užėmė didžiules teritorijas, pati Roma buvo okupuota. Žmonės buvo nuskurdę ir išalkę. Jie buvo apmokestinti ir apiplėšti jau prieš tai buvusios Romos valdžios. Skurdas klaidžiojo po gatves, visi buvo liūdni ir nelaimingi.

Popiežius Simplicijus stengėsi bent kiek pakelti žmonių nuotaiką ir darbuotis jų gerovei. Jis visad buvo su jais, nesvarbu, kad tos pastangos kartais atrodydavo labai menkos. Jis buvo šventas vyras, tad niekad nenuleido rankų. Jo švento gyvenimo liudijimas buvo geresnis pavyzdys nei bet kokie žodžiai.

Šv. Simplicijus taip pat patyrė sunkių išmėginimų kaip popiežius dėl kitų priežasčių. Kai kurie krikščionys iš jo aplinkos užsispyrusiai laikėsi savo neteisingų įsitikinimų. Skaudama širdimi šv. Simplicijus turėjo atskirti juos nuo Bažnyčios.

Simplicijus buvo popiežiumi 15 metų ir 11 mėnesių. Tuomet Viešpats pasikvietė jį atsiimti atlygio už visus jo darbus. Šv. Simplicijus mirė 483 m. ir buvo palaidotas Romos Šv. Petro bazilikoje.