Tibeto vyriausybės tremtyje vadovas Lobsangas Sangay.

Prieš penkiasdešimt devynerius metus šią dieną Lhasoje, Tibeto sostinėje, aplink Noburliką, Jo Šventenybės Dalai Lamos vasaros rezidenciją, tūkstančiai tibetiečių susijungė į milžinišką žmonių grandinę siekdami apsaugoti jį ir savo šalį. Sujungti nenugalimos tibetietiškos dvasios jie surengė taikų istorinį sukilimą prieš Kinijos Liaudies Respublikos priverstinę ir nelegalią Tibeto okupaciją. Kinų karinės pajėgos žvėriškai numalšino šiuos protestus nužudydami tūkstančius neginkluotų tibetiečių.

Tokioje pat dvasioje šiandien susirinkome paminėti 59-ąsias tibetiečių nacionalinio sukilimo metines ir prisiminti bei pagerbti visus dėl mūsų tautos laisvės siekio gyvybes paaukojusius tibetiečius.

Nepaisydami besitęsiančios ir augančios priespaudos tibetiečiai Tibete su tvirtu įsitikinimu išreiškė savo priešiškumą prieš represyvinę Kinijos valdžios politiką. Per pastaruosius penkis dešimtmečius tapome protestų virtinės, didžiausi kurių vyko 1987, 1988, 1989 ir 2008 metais, liudininkais.

Šie metai taip pat žymi dešimtąsias 2008-ųjų sukilimo metines, kurių metu tibetiečiai tvirtai reikalavo laisvės, išreikšdami tikras ir teisėtas nuoskaudas dėl Kinijos veiksmų Tibete.

Po Tibeto okupacijos Kinijos valdžia vykdė išplėstinę represyvinę politiką. „Freedom House“ 2016-aisiais ir 2017-aisiais Tibetą paskelbė antra mažiausiai laisva šalimi po Sirijos, mažiau laisva net už Šiaurės Korėją, Pietų Sudaną ir Eritrėją. Reporteris „Without Borders“ teigia, kad į Tibetą patekti sunkiau nei į Šiaurės Korėją.

Atsižvelgdami į tokią griežtą Kinijos valdžios politiką nuo 2009-ųjų, šaukdamiesi tibetiečių laisvės ir Jo Šventenybės Dalai Lamos grįžimo į Tibetą, susidegino 151 tibetietis, tarp jų – jaunuoliai bei senyvo amžiaus žmonės, vienuoliai bei vienuolės, klajokliai bei ūkininkai iš visų Tibeto provincijų. Nesibaigiantys protestai Tibete yra tibetiečių politinių, religinių, kultūrinių ir aplinkosauginių teisių pažeidimo padarinys.

Praėjusį mėnesį Kinijos valdžia įvykdė vadinamąjį peržiūrėtą Religinių reikalų reglamentą, kuriuo siekiama kontroliuoti Tibeto religinę laisvę.

Organizacija „Human Rights Watch“ neseniai pranešė apie daugiau nei 200 komunistų partijos pareigūnų skyrimą kontroliuoti Larung Garą – didžiausią budistinių studijų akademiją. Nuo 2016-ųjų Larung Garas buvo griaunamas. To padarinys – perpus sumažėjęs vienuolių skaičius. Yachen Garas, didžiausias moterų vienuolynas Tibete, šiuo metu taip pat griaunamas, o vienuolės – iškeldintos.

Naujausios tragiškos žinios apie gaisrą kilusį vasario 17-ąją Džokango šventykloje Tsulklagkange, kuriame yra Džokango koplyčia, švenčiausia šventykla Tibeto budizmo pasaulyje, kuri taip pat UNESCO pripažinta pasaulinio paveldo vietove, tapo dideliu liūdesiu viso pasaulio budistams. Pranešama apie milžinišką ugnies žalą dešimtims brangių statulų, šimtams artefaktų bei thankų ir freskų. Džokangas lankytojams lieka uždarytas. Tai yra nepakeičiamas senovinės Tibeto civilizacijos lobio praradimas. Dabar, praėjus daugiau nei dviem savaitėms, valdžios atsisakymas paviešinti gaisro priežastis bei jo padarytą žalą, kelia susirūpinimą bei dar daugiau klausimų.

Dėl šios priežasties raginu UNESCO nusiųsti JT pareigūnus ištirti šį klausimą bei nusiųsti žurnalistus į Tibetą atlikti nepriklausomą tyrimą.

Neseniai Tibeto Autonominio Regiono viešojo saugumo administracija išleido aplinkraštį dėl „Pranešimo apie nusikaltimus ir pažeidimus“, kuriame skelbiama apie apribojimų Tibete tęstinumą. Čia minimos 22 nelegalios veiklos apie kurias, Pekino įsakymu, tibetiečiai turėtų pranešti valdžiai. Trys iš jų tiesiogiai susijusios su Jo Šventenybe Dalai Lama. Konkrečiai gairėse rašoma, kad tibetiečiai turi pranešti apie bet kokią veiklą priskiriamą prie „kriminalinių gaujų susijusių su Dalai Lamos separatistinėmis pajėgomis“.

Tai yra klaidingo elgesio modelis akivaizdžiai paremtas tibetiečių mąstymo būdo nesupratimu. Tibete gyvenantys tibetiečiai Jo Šventenybę Dalai Lamą gerbia savo kūnu ir protu. Toks žmonių tikėjimo Jo Šventenybe Dalai Lama kriminalizavimas yra fundamentali Tibeto nestabilumo problema. Nors Kinijos valdžia dažnai kalba apie „tautybių harmoniją“, tačiau tokie Kinijos politikos veiksmai rodo visai ką kita.

Bandymas atskirti Jo Šventenybę Dalai Lamą ir budizmą nuo Tibeto taip pat yra tibetiečių supriešinimo priežastis. Teigti, kad galima praktikuoti budizmą ir neklausyti Jo Šventenybe Dalai Lama yra tas pats, kaip katalikui neklausyti popiežiaus. Taigi, yra fundamentalus nesupratimas tiek Tibeto budizmo, tiek Tibeto kaip tautos. Mums Tibetas ir Čenrezigas reiškia vieną ir tą patį, o Jo Šventenybė ir tibetiečiai – neatsiejami. Bandymas pastaruosius išskirti žeidžia Tibeto žmonių jausmus bei Tibeto dvasios šerdį.

Mes griežtai smerkiame Tibeto kalbos bei kultūros išsaugojimo bei vidurio kelio metodo kriminalizavimą pavadinant tai „prieštaringa ir siauro mąstymo nacionalistine idėja“. Tibetiečių kalba yra ne tik saugoma 4-ojo Kinijos konstitucijos straipsnio, bet ir skatinama. Lygiai taip pat ir vidurio kelias yra naudingas tiek Kinijos, tiek ir Tibeto žmonėms.

Mes tvirtai laikomės savo įsipareigojimo taikiai išspręsti Tibeto problemą taikant vidurio kelio metodą. Kinijos prezidentą Xi Jinping raginu taikiai spręsti Tibeto klausimą dialogo tarp Jo Šventenybės Dalai Lamos pasiuntinių ir Kinijos vyriausybės atstovų.

Jo Šventenybės Dalai Lamos patarimu visada tikėkis geriausio ir būk pasiruošęs blogiausiam Tibeto vyriausybė tremtyje sukūrė viziją, kuri siekia realios Tibeto žmonių autonomijos, grindžiamos vidurio kelio politika. Nuolatinis Kinijos ekonomikos augimas ir gerovė nepasiekė tibetiečių, o Tibeto regionas išlieka vienu skurdžiausių. Pagrindiniais naudos gavėjais išlieka etniniai kinai per paskutinius kelerius metus užplūdę Tibeto regioną.

Kinijos valdžia dažnai kalba apie investicijas bei Tibeto plėtrą, tačiau neatskleidžia tikslių duomenų apie kinų migraciją bei apgyvendinimą Tibeto regione. Toks demografinis dominavimas yra pagrindinė pasipriešinimo ir regiono nestabilumo priežastis. Negana to, per daugiau nei penkis dešimtmečius, siekdama paversti Tibetą Kinijos dalimi, o tibetiečius – kinais, Kinijos valdžia tikslingai suteikė naujus kiniškus pavadinimus senoviniams Tibeto kalnams, upėms ir vietovėms. Iškabos privalomai rašomos kiniškai, o tibetiečiai skatinami tuoktis su kinais ir keisti savo tibetietiškus vardus į kiniškus.

Mūsų broliams ir seserims tibetiečiams noriu nedviprasmiškai pasakyti, kad tokie žiaurūs planai nepasiteisins ir Tibeto tikslas bus pasiektas. Net po dešimtmečius trunkančios kinų okupacijos tibetiečiai išsilaikė, o Tibeto siekis sulaukė paramos iš viso pasaulio, daugiausia dėl Jo Šventenybės Dalai Lamos vadovavimo, nenugalimos Tibete esančių tibetiečių dvasios bei ryžtingų tremtyje gyvenančių tibetiečių ryžto.

Padedant Jo Šventenybei Dalai Lamai Tibeto nesmurtinė kova įgijo paramą ir solidarumą visame pasaulyje. Reiškiu didelę pagarbą visiems pasaulio lyderiams, vyriausybėms, parlamentarams, nevyriausybinės organizacijoms nuolatos pabrėžiančioms Tibeto klausimą.