Operetė „Vienos kraujas“ (2017 m.). Laimučio Brundzos nuotr.

Operetė „Vienos kraujas“ (Wiener Blut) Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) skamba penkiasdešimtį metų. Jos muzika – Johanno Strausso jaunesniojo kūrinių rinkinys, sudėtas Adolfo Müllerio. Libretas parašytas dramaturgų Victoro Leono ir Leo Steino. Pirmą kartą operetė „Vienos kraujas“ nuskambėjo Vienoje 1899 metais. Deja, tai buvo visiškas fiasko, kuris dargi atnešė mirtį – teatro direktorius Franzas Jauneris nusišovė. Stojo penkerių metų tyla. Tačiau kitose Europos šalyse operetė sulaukė didžiulio pasisekimo – „Vienos kraujas“ yra trečioji operetė, apkeliavusi visą pasaulį. Tad didžiojo valsų karaliaus J. Strausso svaiginantys taktai žavi ritmu ir šiandien įsuka šokin visai kaip kadaise.

„Vienos kraujas“ KVMT pirmą kartą išsiliejo 1968 m. birželio 16 d. Spektaklį sukūrė Estijos menininkai: režisierius Paulas Mägi (1917–1973), vadintas operetės žanro meistru, scenografas Eldoras Renteris (1925–2007), bendradarbiavęs su dailininku Francu Mačiu. Juodu išmoningai ir labai skoningai atkūrė vaizduoto laikotarpio stilių, baletmeisteris Heinas Asalu choreografija įprasmino XIX a. aristokratiškąjį Vienos valsą. 1968 m. šioje operetėje debiutavo dirigentas Statys Domarkas, iki tol dirigavęs teatro repertuaro spektakliams, tačiau „Vienos kraujas“ – pirmasis savarankiškas jo darbas.

2010 m. spektaklis atnaujintas trečią kartą. KVMT scenoje pasirodė Gedimino Maciulevičiaus versija. Tai jo kaip režisieriaus debiutas, tačiau šioje operetėje G. Maciulevičius – jau daugau nei tris dešimtmečius. Ministro Pirmininko, Kunigaikščio Ipseimo-Gindelbacho, vaidmuo pirmąkart sukurtas 1985 m., kai savąją „Vienos kraujo“ interpretaciją pateikė režisierė Aldona Ragauskaitė.

Belaukiant balandžio 27-osios, kai jubiliejaus proga scenos uždanga kils, kad operetė dar kartą išsipildytų žiūrovų akyse, paprašėme savuosius „Vienos kraujo“ akcentus sudėlioti baritoną Gediminą MACIULEVIČIŲ.

Gediminas Maciulevičius ir Danutė Dirginčiūtė operetėje „Vienos kraujas“. KVMT archyvo nuotr.

Kokia „Vienos kraujo“ ilgaamžiškumo paslaptis?

Fantastiška J. Strausso muzika suteikė operetei ilgaamžiškumą ir, drįstu sakyti – nemirtingumą.

Kokie esminiai „Vienos kraujo“ elementai?

Operetėje, kaip ir daugumoje jų, plėtojama meilės tema, išryškinamos moralės taisyklės. Spektaklyje skleidžiasi elegancija, aristokratiškumas, geros elgesio manieros. Visada malonu žiūrėti į estetiškai švarų spektaklį. Tai kelia žiūrovams gerų emocijų. Labai svarbūs komponentai – scenografija, kostiumai, grimas. Jie suteikia spalvų, žavesio spektakliui, o solistui padeda įkūnyti vaidmenį.

2010 m. debiutavote kaip režisierius ir atnaujinote „Vienos kraują“. Kaip radosi idėja imtis režisūros?

Dalyvavau daugelyje spektaklių pastatymų, kurtų įvairių režisierių. Man jie leisdavo kurti vaidmenį taip, kaip aš jį jaučiu. Stebint jų darbą norėjosi išbandyti dar vieną vaidmenį – režisieriaus.

Savojoje „Vienos kraujo“ interpretacijoje teigiate norintis paryškinti meilės temą, moralės taisykles, eleganciją, aristokratiškumą. Kaip tai pavyko žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, prabėgus jau aštuoneriems metams?

Manau, kad mano mintis įgyvendino puikūs atlikėjai, o kaip tai pavyko – visada sprendžia žiūrovai!

Vienos kraujo“ atnaujinimas suponuoja teirautis Jūsų nuomonės apie klasikos kūrinių sušiuolaikinimą.

Kiekvienos kartos artistas, atlikdamas tą patį vaidmenį, traktuoja jį, kaip būdinga jo gyvenamajam laikotarpiui. Žinoma, kiekvienas spektaklis ar pastatymas, pateikiamas naujų kūrėjų, pakinta. Aš esu klasikinių pastatymų gerbėjas.

Kaip regite 2017 m. „Vienos kraujyje“ debiutavusią jaunąją solistų kartą?

Jaunoji solistų karta – balsinga, žavi, artistiška. Jie „Vienos kraujui” suteikė naujo, jaunatviško kraujo. Taip spektaklis virto dar žavesniu.

Jūsų linkėjimai kylant penkiasdešimtmetį švenčiančios operetės „Vienos kraujas“ scenos uždangai.

Linkiu žiūrovams gerų emocijų ir kad „Vienos kraujas“ gyvuotų dar penkiasdešimt metų.

Ingrida Kažemėkaitė ir Andrius Apšega operetėje „Vienos kraujas“. Laimučio Brundzos nuotr.
Kristina Siurbytė (grafienė Cedlau) ir Mindaugas Zimkus (grafas Cedlau) operetėje „Vienos kraujas“. Laimučio Brundzos nuotr.