Pasigirdus vyriausybinės darbo grupės siūlymams dėl humanitarinės pakraipos mokslinių tyrimų institutų sujungimo po vienu stogu, kilo nemenkas subruzdimas. Vieni tokiuose siūlymuose įžvelgia galimybę stiprinti tiriamąjį mokslinį potencialą, vadovautis gerosiomis užsienio valstybių praktikomis, o kiti savo ruožtu atkerta, kad po oficialiais deklaruojamais siekiais slypi visai kiti interesai, o su pačiomis institutų bendruomenėmis pakankamai diskutuota nebuvo. Kaip yra iš tiesų?