Jėzus žydams tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, neragaus mirties per amžius“. 
    Žydai jam atkirto: „Dabar mes žinome, kad tu velnio apsėstas. Juk numirė Abraomas ir pranašai, o tu tvirtini: 'Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius'. Argi tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Pranašai irgi mirė. Kuo tu dediesi?“ 
    Jėzus atsakė: „Jei aš save šlovinčiau, manoji šlovė būtų niekai. Bet yra mano Tėvas, kuris mane šlovina, kurį savo Dievu jūs vadinat. Tik jūs jo nepažįstate, o aš jį pažįstu. Jei sakyčiau jo nepažįstąs, būčiau lygus jums melagis. Bet aš jį pažįstu ir laikausi jo žodžio. Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją Dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi“. 
    Tada žydai jam sakė: „Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi regėjęs Abraomą?“ 
    Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau negu gimė Abraomas, Aš Esu!“ 
    Tuomet jie griebėsi akmenų, norėdami jį užmušti, bet Jėzus pasislėpė ir išėjo iš šventyklos.

 

Pr 17, 3–9: Tu būsi protėvis daugybei tautų

Ps 105, 4–5. 6–7. 8–9. P.: Amžiais atsimena Viešpats sandorą savo.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB

Ruošdamasis kelionei išmintingas žmogus viską apgalvoja ir tikisi pasiekti kelionės tikslą. Kiekviena kelionė dėl savo tolimo tikslo, dėl nenumatytų įvykių ir problemų, dėl pavojų ir sudėtingumo kelia daug klausimų ir abejonių: ar mums pavyks, ar užteks išteklių, ar atkeliausim visi į vietą, ar sugrįšime namo. Juo kelionė tolimesnė, pavojingesnė ir sudėtingesnė, tuo daugiau klausimų kelia. O ką sakyti apie mūsų kelionę į dangiškojo Tėvo namus? Kas gi nenorėtų saugiai ten nukeliauti?

Kaip pasiruošti kelionei į amžinybę, į Dangų – mūsų pažadėtą žemę? Jėzus šiandien atsako į mūsų klausimą: „Kas laikysis mano žodžio, neragaus mirties per amžius.“ Tas Jėzaus pažadas yra panašus į dar kitą Jo pažadą: „Kas valgo mano kūną, turės amžinąjį gyvenimą.“

Reikalas labai aiškus. Laikytis Jo žodžio, taigi pirmiausia jį pažinti ir paskui pagal jį gyventi, rezervuojant Jėzui pirmą vietą mūsų ir asmeniname, ir visuomeniniame gyvenime.

Laikytis Jo žodžio – tai atverti jam savo širdies duris, kad Komunijoje Jis galėtų užeiti pas mus ir pasilikti, stiprindamas mūsų dvasines jėgas ir gydydamas mūsų sužeistas širdis.

Laikytis Jo žodžio – tai būti atviram Jo įkvėpimams ir laiko ženklams, kad galėtume geriau mylėdami tarnauti savo artimui.

Laikytis Jo žodžio – tai mylėti kitus, kaip Jis sugebant pasiaukoti, o reikalui esant netgi gyvybę atiduoti.

Galiausiai laikytis Jo žodžio – tai likti ištikimam iki galo ir visada.

Jėzau, Tu pažįsti karštas bei silpnas mūsų širdis. Suteik, prašome, ištvermės, kad laikytumės Tavo žodžio ir kartu su mūsų broliais bei seserimis laimingai pasiektume amžinąją tėvynę.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai