Aidas Jurašius „Pypas ir jo nutikimai“. Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2017 m. Iliustravo Inga Navickaitė.

– Čia Pypas.

– Nieko sau, – sumurmėjo Ta, Kuriai Spaudė. – O kodėl jis gimė?

Senelė gūžtelėjo pečiais:

– Matyt, turėjo Savų Sumetimų.

Prisipažinsiu, nesu literatūros kritikas ar vaikų literatūros specialistas. Esu skaitytojas ir su vaikais ar vaikams skaitantis tėvas. Tad šiame etiude nerasite nė kruopelytės objektyvumo ar mokslinio požiūrio į nemokslinius dalykus. Jis parašytas vadovaujantis Savais Sumetimais, o jo tikslas – nejuokais išgirti labai juokingą knygą.

Pradėkime nuo paradokso – nedrįsčiau vienbalsiai teigti, jog Pypas yra grynoji vaikų literatūra ir kad ją galima būtų rekomenduoti kažkuriai vaikų amžiaus grupei. Atvirkščiai, iš pirmo žvilgsnio (ar skaitymo) daugelis suaugusiųjų (arba daugelis Didelių, kaip juos pavadintų Pypas), greičiausiai, pasakytų, jog „vaikas čia nieko nesupras“, „kažkokios nesąmonės“, „absoliutus nonsensas“. Ir būtų iš dalies teisūs.

Ši knyga išties yra nonsenso literatūros pavyzdys. Mokyti protai teigia, kad „Nonsenso literatūra pagrįsta pokštu, nesąmone, kalbos žaismu. Ir literatūrinis, ir grafinis nonsensas visada reiškia priešpriešą tam tikroms lingvistinėms, erdvinėms, emocinėms ir etinėms konvencijoms, kurios laikomos norma, „sveiku protu“ (Cituojama pagal Silvijos Knezekytės straipsnį “Apie lietuviškus nonsenso iliustracijų variantus”). Kitais žodžiais tariant – vaikui tikrai gali prireikti pagalbos skaitant Pypą, o tai džiugina dėl kelių priežasčių (ir čia neaptarinėsime akivaizdžiausios – skaityti su vaiku visada yra smagu ir prasminga. Tai ugdo skaitymo džiaugsmą).

Pirma, dideli atras neįtikėtiną humoro šaltinį. Skoningai pasijuokti šiais laikais – itin retas malonumas, o A. Jurašius mums jį dovanoja su kaupu. Tad Pypas – puiki humoro jausmo ugdymo mažuosiuose skaitytojuose priemonė. Vitamino J (juokas) tabletė knygoje gaminama iš meistriško žodžių žaismo (neabejoju, į tokius, atrodo, kasdienius žodžių junginius kaip „tokios tokelės“, „savi sumetimai“, „maža kas“, „baigtas kriukis“ ir daugelį kitų perskaitę knygą žvelgsite kitomis akimis), netikėtų personažų, kurių vardai galėtų padiktuoti naujas madas – šuo Moralas, filosofas Šurum Burum, gražuolė Šnirpšt-Šypt, smalsumo kelėjas Šlept, absurdiškų sprendimų (iš rėčio pagaminta lenta nematomomis šaškėmis žaisti, iš sudegusių degtukų – vabalų susitikimų vieta ir pan.), ir ilgesio persmelktos ironijos, būdingos visiems gero humoro kūriniams.

Antra, iš Pypo pasiskolinsite visą pluoštą naujų šeimos citatų. Pavyzdžiui, bet neapsiribojant:

- Kas be ko?

- Ir kas be ko?

- Šitas be ano.

- Taip, kuriam laikui.

- O vis dėlto kuriam?

- Šiam ir anam.

„Aš čia nežymiai kuo dėtas.“ „Jų nereikalingumas tiesiog bado akis.“

Toks citavimas yra ir vaiko žodyno turtinimas, ir mokymasis žaisti žodžių prasmėmis.

Trečia, knyga apie Pypą yra ir knyga apie istorijos rašymą. Tam tikras kūrybinio rašymo pradžiamokslis. Skaitydami sužinosite, kad kiekviena istorija privalo turėti moralą, meilės liniją, pagrindinis veikėjas turi patirti nuostolių (pavyzdžiui, prarasti Savo Sumetimą) ir įsivelti į konfliktą, o dar geriau – net kelis. Tiesa, knygoje šiomis kūrybos aksiomomis nuolat abejojama, jų atsiradimas paverčiamas absurdiškomis situacijomis.

Ir pagaliau ketvirta. Mano manymu, Aidas Jurašius į vaikus žiūri panašiai kaip kitas iškilus, deja, mus jau palikęs, šiuolaikinis rašytojas Gendrutis Morkūnas, jaunuosius skaitytojus traktavęs kaip sau lygius, juos gerbęs ir mylėjęs. Morkūno kūrybai taipogi būdingas nonsensas, ironija, daugiasluoksniškumas. Abu rašytojai tiki, kad vaikai sugebės atnarplioti prasmybių ir beprasmybių raizgalynę. Kiekvienas savaip, kiekvienas pasiimdamas jam rūpimus dalykus.

Tiesa, užmiršau parašyti siužeto santrauką. Taigi kartą gimė Pypas ir jam parūpo išsiaiškinti ilgas jis ar pailgas. Tad leidosi į Tiriamąjį žygį. Keliaudamas Vingiais pamatė įvairių įdomybių, patyrė labai netikėtų nutikimų. Kaip Žygis baigėsi, sužinosite perskaitę knygą.

Juokas užkrečiamas. Ir gerai.

Teksto autoriaus dukters Saros (10 m.) rekomendacija:

Apie ką ši knyga?

Apie Pypą, kuris keliauja Vingiais, bei patiria daug linksmų nuotykių.

Ji man patiko nes...

Ji buvo labai linksma! Buvo labai įdomūs nuotykiai, patikdavo, kai Pypas pradėdavo filosofuoti su Šurum Burum.

Skaitydama/as atkreipk dėmesį į...

Pypo Tokias Tokeles bei juokingų skyrių veikėjus.