Kovo 27 d. minime šv. Rupertą.

Rupertas – pirmasis Zalcburgo vyskupas, frankų karaliaus Childeberto III (695-711) amžininkas, jo gimimo data nežinoma; mirė Zalcburge per šv. Velykas, 718 m. kovo 27 d.

Pagal seną tradiciją jis buvo frankų Merovingų dinastijos palikuonis. Anot seniausios biografijos, Rupertas buvo žinomas savo paprastumu, protu ir dievobaimingumu; ginčuose labiau už viską vertino tiesą, atvirai reiškė savo nuomonę, duodavo protingų patarimų, buvo labai veiklus, jo dosnumas buvo labai toliaregiškas, ir apskritai visu savo elgesiu buvo didis dorumo ir sąžiningumo pavyzdys.

Jam būnant Vormso vyskupu, garsas apie jo išsimokslinimą ir dievobaimingumą sklido po visą šalį, pas jį plūste plūdo žmonės iš tolimiausių šalies kampelių. Žinia apie vyskupo sugebėjimus pasiekė ir Bavarijos kunigaikšti Teodą II, kuris vadovavo bažnytiniam judėjimui Bavarijoje. Teodas pakvietė Rupertą į Bavariją, kad čia šv. Rupertas atgaivintų, įtvirtintų bei puoselėtų krikščionybę. Nepaisant ankstyvųjų misionierių veiklos, Bavarija buvo tik formaliai krikščioniška. Šv. Rupertas priėmė Teodo kvietimą. Tik atvykęs iškart pradėjo savo apaštalinį darbą, keliaudamas tarp Dunojaus ir Žemutinės Panonijos sienų. Nukeliavo ir prie vienišų Valerio krantų, kur pastatė bažnyčią šv. Petro garbei, tuo padėdamas pamatus miestui-turgui Zėjekirchenui, Zalcburgo Noimarkto rajone.

Šv. Rupertas gavo duomenų apie senovės Romos miestą Juvavumą, kurio vietoje buvo likę daugybė apleistų, krūmokšniais apaugusių pastatų. Paprašė Teodo, kad Juvavumo teritorijoje leistų jam pastatyti vienuolyną su vyskupo rezidencija. Kunigaikštis sutiko ir užrašė Rupertui ir jo būsimiems įpėdiniams Juvavumo (dabartinio Zalcburgo) teritoriją, viso dvi kvadratines mylias. Monchbergo skardžio papėdėje, kur kažkada šv. Maximus (šv. Severino mokinys) ir jo bendražygiai mirė kankinių mirtimi (476 m.), šv. Rupertas pastatė pirmąją Zalcburgo bažnyčią, dedikuodamas ją Šventajam Petrui, visų apaštalų kunigaikščiui, o šalia – vienuolyną. Ant didingos aukštumos (Nonberge) jis įkūrė moterų vienuolyną, kuriame, kaip ir Monchbergo vienuolyne, įvedė šv. Benedikto regulą. Į šiuos vienuolynus pasikvietė savo bendražygių, tarp jų savo dukterėčią Erentraudę (Erindrudą), kurią paskyrė Nonbergo moterų vienuolyno vyresniąja, o pats su savo dvylika bendraminčių sudarė pirmąją garsaus benediktinų Šv. Petro vienuolyną Zalcburge, veikiantį ir dabar.

Šv. Petro abatija Zalcburge šiandien.

Nuo tada šv. Rupertas visiškai pasišventė sielų gelbėjimui ir atvertimui, pastatydamas daugybę bažnyčių ir vienuolynų, pvz., Maxglano netoli Zalcburgo, Maximilianszelle (dabar Bischofshofeną Pongau mieste), Altottingą ir kitus. Nepaprastai sėkmingai dirbęs visą savo gyvenimą, šv. Rupertas mirė Zalcburge, lydimas savo ordino brolių maldos. Nuo tada rugsėjo 24 d. Zalcburgo miestas ir rajonas iškilmingai švenčia šv. Ruperto, Bavarijos ir Karintijos apaštalo, dieną

Bažnyčios mene šv. Rupertas vaizduojamas su druskine rankoje, kuri simbolizuoja įvykį, kai šv. Rupertas pradėjo kasti druską Zalcburge.

Pagal www.newadvent.org