Balandžio 9 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko humanitarinių mokslų daktaro Aleksandro Guobio apysakos „Ilgesio dainos“ pristatymas. Apysakoje – XX a. įvykiai sovietų okupuotoje Lietuvoje, kai po dešimties ir po dvidešimt penkerių metų tremties žmonės sugrįžta į gimtinę. Knygos herojai – realių autoriaus pažįstamų žmonių prototipai, kurių gyvenimus sumaitojo raudonasis tvanas, ištikęs Lietuvą 1940-aisiais ir po ketverių metų vėl sugrįžęs kone pusei amžiaus. Pasak knygos autoriaus, tai buvę patys šviesiausi, patys talentingiausi žmonės, pasiekę aukštą kultūrą 1940-aisiais metais. „Bandžiau ta knyga parodyti, kad mūsų kultūros nebus be šitų žmonių, kurie kūrė Lietuvą, ir už tai buvo ištremti ir paniekinti...“ 

„Svėdasų miestelyje pagrindinėje aikštėje yra toks paminklas, po kuriuo keistai gruntas banguoja... Lyg ir gražu, bet keistai atrodo... Tai yra paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę, o ten, kur banguoja žemė, gulėdavo vyrai... Ir apie tai šioje knygoje rašoma. Ir tik kodėl tokia šviesa sklinda iš šios knygos puslapių, toks nepiktumas, toks bandymas suprasti? Man šiandien didelė šventė, nes pristatau savo dėstytojo knygą, – sakė renginio vedėjas aktorius Remigijus Vilkaitis. – Aleksandro grožinę literatūrą skaitau kaip kino scenarijų. Tai yra parašyti vaizdai, kuriuos galima filmuoti... Jei atsirastų jaunas pakvaišęs režisierius, kuris sukurtų serialą iš šios knygos – užsižiūrėtume!“ 

Knygos "Ilgesio dainos" pristatymas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Mato Žiemio nuotrauka

Pasak įvairių kultūros sričių, taip pat literatūros, su knygos leidyba susijusių specialistų, tokiu aspektu paliestos šios temos grožinės literatūros kūrinių šiuo metu dar nėra girdėta, tad ši knyga unikali ir jos atsiradimas vertas platesnės auditorijos dėmesio. Pagrindinis knygos herojus Vilius – žmogus, dėl geresnės charakteristikos, būtinos stojant į aukštąją mokyklą, pokario metais talkinęs vadinamiesiems liaudies gynėjams – stribams. Pamilęs savo bendramokslę Stasę, talentingą dainininkę, nelemto atsitiktinumo dėka išprovokuoja didžiulę tragediją, kurios metu žūsta Stasės šeima, o ji pati sužeidžiama. Už bendrystę su „banditų“ šeima ir už kovų draugo Jeronimo žūtį Vilius nuteisiamas dvidešimt penkeriems metams lagerio. Stasė – dešimčiai.

Knygos herojai susitinka po dvidešimt penkerių metų. Abu jau palaužti gyvenimo, sugadintos sveikatos, nepelnytai praradę meilės ir laimingo, išsipildžiusio gyvenimo galimybę. Visus tuos metus jautę begalinį Tėvynės ir mylimųjų žmonių ilgesį, jie jaučiasi nelaukiami, žeminami, niekinami. 

„Tikrai – jau kuo galim, tai didžiuotis išsikapsčius į aukštumas per nusavintus ištisus ištremtųjų, nužudytųjų, nukankintųjų gyvenimus!.. Ir kam, kuriam rūpi tie grįžusieji? Į Lietuvą, gimtąją žemę, žemę motiną, mylėtą, gintą, krauju laistytą, ir vardan ko? – vardan jos pačios, vardan Lietuvos! Ar tokios Lietuvos? O tave, bėgte atbėgusį, šliaužte paršliaužusį namo, visur ir visada žymi vienintelis įdagas – katorgininkas!.. Todėl visi, visi ligi vieno gali apšaukti girtuokliu, nemokša, tinginiu, parazitu – nuo aukščiausių ešelonų iki kolūkio bolševikų organizacijos išminčių...“ 

Herojų gyvenimo randai paliečia ir Stasės dukrą Dainą, gimusią po lemtingos tragedijos. Slaptos meilės vaikas, dešimtį metų augusi be tėvo ir motinos vaikų namuose, o vėliau atrasta motinos Daina nori gyventi savo gyvenimą – tokį, kuriame nebūtų tragiškos tėvų praeities. „Kodėl turiu nuolat būti toje jūsų praeityje, kurios aš visai nepažįstu, nežinau ir nejaučiu?“ – Viliaus klausia Daina. 

Ar įmanoma išvengti džiaugsmo ir pragaro, kurį tėvai įliejo į tavo prigimtį? Ar įmanoma gyventi lyg niekur nieko, žengiant komunizmo, statomo ant tavo tėvų ir senelių kaulų, keliu? Kai dar gyvi tavo artimųjų žudikai ir kankintojai, nuo kurių malonės priklauso ir tavo gyvenimas... Autorius neteisia savo knygos veikėjų, buvusių stribų, tapusių kolūkių ir partkomų valdovais. Subtilioje ironijoje, kurią pasitelkia rašydamas apie kolūkio pirmininką Vosylių, matome nuoširdų autoriaus gailestį žmonėms, į kurių nužmogėjimą prasiskverbia tos lietuviško ilgesio dainos, priversdamos jausti ir prisiminti tai, kas seniai nukišta į giliausią žmogiškosios esybės kampelį... 

Aleksandras Guobys. Martynos Žilionytės nuotrauka

Pasak Eglės Bučienės, rašytojo dukros, viskas, apie ką parašyta knygoje, yra tikra. „Mano vaidmuo šioje knygoje – asistentės. Prisijungiau prie šios knygos rašytojo, savo Tėvelio, ir mes metus derinome kalbą, kėlėme likimus, dėliojome akcentus ir esmę, bandėme išlaikyti tą autentiką – kas ten vyko. Bandėme pasakyti šiuolaikiniam žmogui jam suprantama kalba. Šie metai buvo kupini įvairiausių pokalbių, jie nešdavo mus labai labai toli prie mūsų pačių giminės, draugų, pažįstamų, regiono istorijos, paveldo, papročių. Klausėmės dainų, labai daug kalbėjome, į tas kalbas kartais įtraukdami artimiausius giminaičius, – sakė Eglė Bučienė. – Tėvelio, teatro istoriko, Lietuvos archyvų sistemos eksperto, pagrindinis principas – rašyti faktus, tai, kas iš tikrųjų buvo. Mes čiupdavome popierių, braižydavome laiko grafikus: jeigu tai įvyko tada, tai taip tas žmogus padarytų, o jei tada – tai taip. Pasakojime šiek tiek tos datos slenkasi, bet grožinės literatūros kūrinys mums tą leidžia. Viskas yra tikra. Ši knyga yra daugiasluoksnis kūrinys, kadangi tas gyvenimas buvo toks – kupinas paslėptų prasmių, baimių, pasakymų tarp eilučių. Norėjosi rasti formą, kaip pasakyti mūsų vaikams arba žmonėms, kurie gimė po to. Kad jie suprastų ir pajustų, kaip tai buvo...“

***

„Tėvynė ir žmonės...Pagaliau tuos žodžius ir tą melodiją lyg nusitvėręs vėjas nešė per tolių tolius...Ir pasklido jinai plačiai...Prie kiekvienos širdies...Iki pačių Sibiro tolybių, nežinomų žūties vietų Lietuvoje, pelkių tamsiuose guoliuose, piliakalnių ir girių slėpiniuose, miškų samanotame glėby...“ 

Aleksandras Guobys – humanitarinių mokslų daktaras, docentas, teatrologas, dokumentų rinkinių, monografijų, grožinės literatūros kūrinių („Amžinas laukimas“, „Slenksčiai“, „Lietuviai Amazonės džiunglėse“ ir kt.) autorius, įvairių kultūros organizacijų vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos universitetų dėstytojas. 

Knygą „Ilgesio dainos“ galima įsigyti portale www.knygos.lt