Mokslininkai, pasisakantys prieš humanitarinių mokslų institutų sujungimą po vienu stogu, atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę, premjerą, švietimo ir mokslo bei kultūros komitetus Seime. Laiške pasisakoma prieš Darbo grupės prie Vyriausybės pasiūlymą humanitarinius institutus sujungti į vieną tyrimų centrą. Laišką pasirašę 72 bendruomenės nariai su tuo negali sutikti dėl dviejų esminių priežasčių. Pirmoji, kad  Darbo grupė nepripažindama humanitarinių mokslų specifikos juos vertino pagal tiksliesiems mokslams keliamus reikalavimus. Antroji, kad Darbo grupė nesilaikė Mokslo ir studijų įstatymo dėl valstybinių lituanistinių mokslinių institutų, kuriuos Vyriausybė turi globoti, o ne jungti prie ko nors arba tarpusavyje. Skelbiame kreipimosi tekstą. 

Lietuvos Respublikos Prezidentei,

LR Vyriausybės Pirmininkui Sauliui Skverneliui,

LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetui,

LR Seimo Kultūros komitetui 

Lietuvoje yra nedaug, tik keturi humanitariniai valstybiniai institutai: 1. Lietuvos kultūros tyrimų institutas (toliau – LKTI); 2. Lietuvos istorijos institutas (LII); 3. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI); 4. Lietuvių kalbos institutas (LKI).

Šiuo metu jų atstovai pasisako prieš paskelbtą išvadų projektą, pavadintą Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti ataskaita. Projektas 2018 03 04, nes jame pastebimi prieštaravimai ir neatitinkantys realybės teiginiai. Būtent: nors darbo grupė rengdama išvadą išvardintų institutų ekspertizės neatliko, su jų darbo rezultatais nesusipažino, bet išvados toli siekiančios – pagerinti institutų tyrimų kokybę. Todėl remiamasi ne institutų atliktais darbais, bet savo regimybe (atskirų žodžių panašumu suformuluotose temose, bet ne jų turiniu) nepagrįstai tvirtinant, kad institutų tyrimai dubliuojasi. Paskelbtose išvadose prieštaravimų yra ir daugiau, kadangi deklaruota, kad vadovaujamasi, bet iš tikrųjų nepaisoma Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo, pagal kurį humanitariniams institutams yra suteiktas ypatingas nacionalinės svarbos statusas. Svarstant jie nebuvo atskirti, kaip to reikalauja ypatingas nacionalinės svarbos statusas, nuo kitų t. y. tiksliųjų mokslų institutų, pastarųjų kriterijus netgi pritaikant (neleistinas dalykas) humanitarinių mokslų kokybei gerinti. Todėl  visiems trylikai Lietuvos institutų, tarp jų ir humanitariniams, prikišamas per menkas ūkio ir inovatyvaus verslo poreikių tenkinimas; keliant kaip pavyzdį jų veiklai plėtoti  užsienyje veikiančių tiksliųjų mokslo ir technologijų centrų – RTO: Research and Technology Organization (išvadų projektas, p.6-7). Dėl to keturis  humanitarinius institutus siūloma sublokšti į vieną – Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą. Tačiau šitokia reforma prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui, kuriame apie vieną  centrą nekalbama. Įstatyme  yra  aiškiai nurodyta  institutų daugiskaita, o ne vienaskaitos darinys. Štai: „Valstybiniai moksliniai tyrimų institutai, kurių tikslas – kaupti, sisteminti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Šį statusą įgyvendina Vyriausybė, tvirtindama jų įstatus ir priimdama kitus teisės aktus“ (LR Mokslo ir studijų įstatymas 10.4). Kaip tik tuos tikslus įgyvendina  minėti humanitariniai institutai, kiekvienas iš jų yra unikalus tirdamas savą lituanistinę sritį, niekur kitur užsienyje taip kompleksiškai, kaip  mūsų valstybiniuose institutuose nei Lietuvos kultūra, nei  jos istorija, kalba, literatūra ir folkloras nėra tyrinėjami. Tai leidžia teigti, kad šie institutai yra susiformavę lituanistiniai mokslo tyrimų centrai, turintys savo tradicijas, potencialą, ryšius su užsieniu. Vyriausybė pagal įstatymą pripažįsta šį ypatingą nacionalinės svarbos statusą gerindama ir plėtodama jų darbą, o ne priešingai, be pagrindo stumdydama aukštos kvalifikacijos specialistus į humanitarinių tyrimų centrą, orientuojantis į  technologinius pramoninius centrus užsienyje.

Kadangi viešojoje erdvėje per mažai buvo pasisakoma dėl Lietuvos kultūros tyrimų instituto, jį pristatysime. Šis institutas buvo įkurtas prieš 30 metų su Sąjūdžiu, sovietmečiu varžytiems kultūros tyrimams atlikti. Tarpdisciplininiu būdu, dalyvaujant įvairių sričių humanitarams, – menotyrininkams, filosofams, istorikams, – atliekami Lietuvos kultūros tyrimai: jau parašytos atskirų sričių – Lietuvos dailės, teatro, muzikos istorijos. Ankstesni ekspertai yra pažymėję, kad institutas yra pajėgus susitelkti  dar vienam fundamentiniam darbui – Lietuvos kultūros istorijos rašymui. Institutas nuolat  kaupia, tiria ir skleidžia lituanistinį paveldą. Jeigu galėtume daugiau ir nuodugniau pažvelgti į  darbo rezultatus, pamatytume, kad institutas vykdo savo tikslus (patvirtintus LR Vyriausybės 2009.12.23 nutarimu Nr.1792) taip produktyviai, kad nebūtų naikinamas. Daug išleidžiamų monografijų, tęstinių  leidinių. Paminėsime tik keletą: „Lietuvos sakralinė dailė“, „Senovės baltų kultūra“, „Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai“, „Lietuvos kultūros tyrimai“, „Kultūrologija“, internetinis kultūrai skirtas žurnalas „Sovijus“, daugiatomis „Lietuvos dailininkų žodynas“. Su kolegomis iš kitų  humanitarinių institutų kartu atliekame  tyrimus rengdami knygas, konferencijas, vyksta bendras darbas su Lietuvos istorijos institutu ilgalaikėje programoje. Lietuvos kultūros tyrimų institute yra įsteigta doktorantūra, ugdomi jauni mokslininkai. Teikiama ekspertinė ir metodinė pagalba, rengiamos parodos.  Prieš keletą metų tarptautinių ekspertų Lietuvos kultūros tyrimų instituto rezultatai buvo įvertinti aukščiausiais balais. Jų išvadose pastebėta, kad Lietuvos kultūros tyrimų institutas gali tapti aukštos kokybės tarptautiniu institutu, suteikus jam reikiamą finansavimą. Iš tiesų, kuriant ir vystant   šio instituto veiklą įdėta daug  jėgų, didžiulis darbas mokslininkų kolektyvo ir jam vadovavusių garbingų žmonių. Kaip galime staiga imti ir naikinti būtiną Lietuvai, jos kultūrai ir mokslui tyrimų institutą. Negi mums jo nebereikia, kadangi esame nekultūringi?

Nė viena tauta netaupo ypatingos nacionalinės svarbos statusą turinčių mokslinių įstaigų sąskaita.  Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymui. Todėl  neparuoštai reformai – humanitarinių tyrimų centro steigimui  - nepritariame. 

  1. Prof. habil. dr., akad. Antanas Tyla,
  2. Prof. habil. dr., akad. Leonardas Sauka,
  3. Prof. habil. dr., akad. Antanas Andrijauskas,
  4. Dr. Rasius Makselis, LKTI Direktorius,
  5. Doc. dr. Naglis Kardelis, LKTI Tarybos pirmininkas,
  6. Doc. dr. Romualdas Juzefovičius, LKTI,
  7. Prof. dr. Jonas Mardosa, Lietuvos edukologijos universitetas (toliau – LEU),
  8. Prof. dr. Libertas Klimka,
  9. Prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, Vytauto Didžiojo universitetas/LEU
  10. Prof. dr. Jonas Vytautas Bruveris,
  11. Prof. habil. dr. Bronislava Kerbelytė,
  12. Prof. dr. Irena Valikonytė, Vilniaus universitetas (toliau – VU),
  13. Doc. dr. Dalia Urbanavičienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė,
  14. Doc. dr. dr. h. c. Edmundas Rimša,
  15. Habil. dr. Ona Aleknavičienė,
  16. Doc. dr. Regimantas Tamošaitis, VU,
  17. Doc. dr. Algimantas Merkevičius, VU,
  18. Doc. dr. Algirdas Jakubčionis, VU,
  19. Doc. dr. Rita Tūtlytė, VU,
  20. Doc. dr. Vida Kniūraitė, LEU,
  21. Doc. dr. Vacys Vaivada, Klaipėdos universitetats,
  22. Dr. Andrius Konickis, LKTI,
  23. Dr. Linas Jokubaitis, LKTI,
  24. Dr. Kęstutis Šapoka, LKTI,
  25. Dr. Danutė Bacevičiūtė, LKTI,
  26. Dr. Regimanta Stankevičienė, LKTI,
  27. Dr. Elvyra Usačiovaitė, LKTI,
  28. Dr. Mangirdas Bumblauskas, LKTI,
  29. Dr. Rasa Paukštytė-Šaknienė, LII,
  30. Dr. Virgilijus Pugačiauskas, LII,
  31. Dr. Jonas Drungilas, LII,
  32. Dr. Daiva Kardelytė-Grinevičienė, LKI,
  33. Dr. Laimutis Bilkis, LKI,
  34. Dr. Asta Lukauskaitė, LKI
  35. Dr. Mindaugas Šinkūnas, LKI,
  36. Dr. Jūratė Pajėdienė, LKI,
  37. Dr. Vilija Sakalauskienė, LKI,
  38. Dr. Nadežda Morozova, LKI,
  39. Dr. Birutė Triškaitė, LKI,
  40. Dr. Palmira Zemlevičiūtė, LKI,
  41. Dr. Donata Mitaitė, LLTI,
  42. Dr. Vilma Daugirdaitė, LLTI,
  43. Dr. Rūta Žarskienė, LLTI,
  44. Dr. Neringa Markevičienė, LLTI,
  45. Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, LII,
  46. Dr. Mindaugas Klovas, LII,
  47. Dr. Saulė Matulevičienė, VU,
  48. Dr. Elvyda Lazauskaitė, Lietuvos nacionalinis muziejus,
  49. Dokt. Sigita Dackevičiūtė, LKTI,
  50. Dokt. Denis Petrina, LKTI,
  51. Dokt. Vita Džekčioriūtė-Medeišienė, LLTI,
  52. Adomas Matuliauskas, LKTI,
  53. Margarita Dautartienė, LKTI,
  54. Daiva Mikalainytė, LKTI,
  55. Skaistė Ašmenavičiūtė, LKTI,
  56. Paulė Mikelinskaitė, LKTI,
  57. Dalia Dirgėlienė, LKTI,
  58. Laima Zinkutė, LKTI,
  59. Rūta Pleskačiauskienė, LLTI,
  60. Andželika Jakubynienė, LLTI
  61. Eligija Garšvienė, LLTI,
  62. Irena Žilienė, LLTI,
  63. Rasa Kašėtienė, LLTI,
  64. Gražina Kadžytė, LLTI,
  65. Povilas Krikščiūnas, LLTI,
  66. Aistė Rusienė, LLTI,
  67. Augustinas Vitėnas, LLTI,
  68. Rita Katelytė, LKI,
  69. Adelė Noreikaitė, LKI,
  70. Česlavas Šeža, LKI,
  71. Rūta Statkevičiūtė, LKI,
  72. Vilija Lukševičienė, LKI.