Velykos, 2017 m. Rido Damkevičiaus nuotrauka.

„Norime suteikti žmonėms dvasinę oazę. Vieniems tai reiškia buvimą tyloje, kitiems dalyvavimą rekolekcijose. Stengiamės atsiliepti į žmonių poreikius“, – Šv. Jono brolių kongregacijos veiklą Lietuvoje apibūdina brolis Matas, sostinės Antakalnio rajone įsikūrusio vienuolyno prioras. Įprastai joanitais vadinami vienuoliai į Lietuvą oficialiai atvyko 1993 metais arkivyskupo Audrio Juozo Bačkio kvietimu. Pirmieji broliai dėstė atkurtoje kunigų seminarijoje, rūpinosi gatvėje gyvenančiais vaikais. Iki pat šios dienos veikia vienuolių pradėta išaugusi ir savarankiška tapusi „Šv. Jono vaikų“ – bendruomeninių vaikų globos namų – iniciatyva.

Šiuo metu vienuolyne gyvena šeši broliai. Brolis Matas – trečias iš kairės. Šv. Jono brolių archyvo nuotrauka.

Su broliu Matu kalbamės angliškai, nors trečius metus čia gyvenantis olandas lietuviškai jau neblogai pramokęs. Pirmieji šios Prancūzijoje 1975 m. įkurtos kongregacijos broliai, atvykę į Lietuvą, buvo trys prancūzai. Iš viso per 25 metus Lietuvoje gyveno bent 27 broliai iš tokių šalių kaip Prancūzija, JAV, Lenkija, Nyderlandai. Dauguma, nenuostabu, buvo prancūzai. Pirmasis lietuvis, kun. Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus Nekrošius CSJ, prie Šv. Jono brolių prisijungė dar 1982 m., kai vienuolynas Vilniuje oficialiai nebuvo įkurtas. Šiuo metu kongregacijoje yra penki lietuviai. Pasak brolio Mato, vis daugėja pašaukimų ne iš Prancūzijos, auga brolių skaičius iš Filipinų, Afrikos šalių.

Šv. Jono brolių archyvo nuotrauka.

„Kaip kongregacija patys nesirenkame vietų naujoms priorijoms kurti, kad galėtume daryti, kas mums patinka. Pirmiausia vyskupas pakviečia mus į savo vyskupiją ir skiria misiją. Jeigu ji dera su bendruomenės charizma, galime įkurti vienuolyną. Taip buvo ir čia, Lietuvoje. Kardinolas A. J. Bačkis pakvietė brolius dėstyti kunigų seminarijoje“, – pasakoja pašnekovas. Skirtingose pasaulio valstybėse veikiantys Šv. Jono broliai atsiliepia į vietos poreikius. Pavyzdžiui, Indijoje dirba su AIDS sergančiais vaikais. Afrikoje rūpinasi mokyklomis, Nyderlanduose – parapijomis.

Joanitų įkūrėjas Marie Dominique Philippe, lankydamasis Lietuvoje, laimina šv. Jono vaikus.

Pirmasis joanitas lietuvis Kūdikėlio Jėzaus Pranciškus su šv. Jono vaikais.

„Sekdami apaštalo Jono pėdomis, norime gyventi kartu kaip Kristaus draugai ir liudyti Jo šviesą bei meilę“, – tokia yra visos kongregacijos misija, ja remiasi ir lietuviškoji. Mūsų svarbiausia misija – gyventi vienuolinį gyvenimą, liudijant Dievo meilę, savais žodžiais persako brolis Matas. Vilniuje šiuo metu gyvena šeši broliai. „Stengėmės duoti tai, ko tikintiesiems reikia, kad jie galėtų gyventi katalikiškai greitai besikeičiame pasaulyje. Juk ir Lietuvoje daug kas keičiasi, ar ne?“ – kalba pašnekovas. Paprašytas patikslinti tęsia: „Jums tapus Europos Sąjungos dalimi, atsivėrus sienoms, sulaukėte daug socialinių ir finansinių pranašumų, tačiau yra kita monetos pusė. Kapitalizmas, vartotojiška visuomenė, reliatyvizmas nėra katalikybės naudai. Žmonėms pradeda atrodyti, kad materialiai apsirūpinus Dievo nebereikia. Tai, žinoma, klaidinga. Komunizmas buvo matomas tikėjimo priešas, dabar tikėjimas palaužiamas kitaip – lėtai, nematomai.“

Šeimų festivalis, 2015 m. Rido Damkevičiaus nuotrauka.

Šeimų festivalis. 2017 m. Rido Damkevičiaus nuotrauka

Kiekvienas, susipažinęs su šia bendruomene, pastebi, kad broliai ypač rūpinasi šeimomis: joms skirti susitikimai, renginiai šv. mišios, daugiau nei dešimtmetį vasarą organizuojamas šeimų festivalis, sužadėtiniai rengiami santuokai. „Katalikų Bažnyčiai šeima labai svarbi, nes tai Ecclesia Domestica, namų bažnyčia, kur vaikai mokomi pirmiausia. Tai ir visuomenės pagrindas. Griauni šeimą – griauni visuomenę. Stiprini šeimą – stiprini visuomenę. Kuo katalikiškiau šeima gyvena, tuo stipresnis tikėjimo pamatas vaikams, – paaiškina brolis Matas, puikiai susipažinęs su žala, kurią šeimos institutui padarė sovietmetis. – Žinau, kad šeima buvo labai puolama komunistiniais laikais, ypač vyrai. Štai kodėl šią vasarą su jaunais vyrais keliausime į Karpatų kalnus. Vyrams reikia kažko sudėtingo, kad jie vyriškėtų, grumtis, kad išeitų iš savo komforto zonos.“ Jaunajai Lietuvos vyrų kartai bręsti broliai padeda ir priimdami studentus gyventi į vienuolyną. „Iš tiktųjų matai, kaip jie paauga trijuose lygmenyse – asmeniniame, intelektualiniame ir tikėjimo – per tą trumpą vieno ar dviejų metų laikotarpį“, – komentuoja pašnekovas. Šiuo metu vienuolyne gyvena 12 jaunuolių.

Brolis Matas su studentais, 2017 m. Studentų asmeninio archyvo nuotrauka.

Taigi broliai dėmesį skiria ne tik šeimoms, bet ir kitoms amžiaus grupėms. Rengiamos specialios programos jaunimui – tiek ieškantiems, tiek norintiems gilintis. Pavyzdžiui, visame pasaulyje populiarus „Alfa“ kursas, po jo siūlomas kursas „Tobulėjimo kelias“, norintiems geriau suprasti katalikybę – programa „Catholicism“, vyksta  Taizé maldos vakarai ir t. t.

„Alfa“ kursas jaunimui, 2018 m.

Šalia vienuolyno veikia Marijos namai, skirti grupių ir pavienių asmenų rekolekcijoms. Jas kelis kartus per metus organizuoja ir patys broliai. Svečių namuose galima įsikurti asmeninėms tylo rekolekcijoms, prisijungti prie brolių maldos ritmo. Tai jau nemenka pagalba norintiems nusistatyti Dievo dažnį, sako brolis Matas: „Esame sukurti Dievo ir Dievui. Norint turėti santykį su Juo, reikia leisti laiką drauge. Gerai Dievo negirdėsi, jei nuolat klausysi sunkiojo metalo. Jis girdimas širdies tyloje. Dievas visada kalba, tik mes nustojame klausyti. Drauge su mumis melsdamiesi, Marijos namų svečiai gali lengviau rasti Dievo dažnį. Visuomenė labai įsitempusi, žmonės daug dirba, lengvai pasiduoda mintims, kad visas gyvenimas – vien tik triūsas. Bet ne. Tai pereinamasis laikas, mokykla, ruošianti mus tikrajam gyvenimui danguje. Nesvarbu, kiek pinigų uždirbau, reikšminga tik tai, kiek mylėjau. Nyderlanduose sakome, kad įkapės neturi kišenių. “

Velyknaktis. 2018 m. Rido Damkevičiaus nuotrauka.

Gali kilti klausimais, kam broliai skiria daugiau laiko – kontempliacijai ar apaštalavimui. Brolis Matas atsako su šypsena: „Vadinamės kontempliatyviais vienuoliais. Motinos Teresės seserys irgi kontempliatyvios, bet kai pažiūri, kiek jos daro – oho.“ Maldos ritmas – adoracija ryte ir po pietų, psalmių giedojimas, šv. mišios – pagrindas, ant kurio joanitai stato savo veiklas. „Tai mūsų šaltinis. Jei neprisijungtume prie Jėzaus – negalėtume to daryti. Žinoma, įtampa išlieka visada. Esi tylioje maldoje su Dievu, o laukia krūva darbų. Mes atsakingi už pusiausvyros išlaikymą tarp reguliarios maldos ir visų kitų veiklų“, – paaiškina pašnekovas.

Šv. Jono brolių archyvo nuotrauka.

Šv. Jono broliai turi interneto puslapį, paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“, neseniai įsigijo kamerą ir transliuoja šv. Mišias tiesiogiai, kad galėtų žiūrėti iš namų neišeinantys žmonės. Nors jaunoji karta vis dažniau atsakymų į prasmės klausimus ieško internete, pasak brolio Mato, vienuoliai neplanuoja investuoti daugiau laiko į veiklą virtualybėje. Jo teigimu, svarbu jaunuoliams padėti „tvirtai stovėti ant žemės, grįžti į realybę.“ Jis primena joanitų įkūrėjo filosofo Marie Dominique Philippe žodžius, kad velnias gundo mus prarasti laiką.

Taizé gailestingumo vakaras. 2016 m. Rido Damkevičiaus nuotrauka.

„Nemanau, kad greitu metu turėsime dar vieną vienuolyną. Asmeniškai tikiuosi, kad dar po 25 metų Jėzus jau bus sugrįžęs, ir mes visi būsime danguje. Tai mano tobulas ateities vaizdinys. Kalbant rimtai, kaip katalikai turime stengtis kurti aplinką, padedančią kitiems atsigauti Jėzuje ir gyventi kuo katalikiškiau vis mažiau tam palankioje visuomenėje. Jei galime padėti tėvams, kurių vaikai susiduria su problemomis, studentams, kai jiems kyla sudėtingų klausimų – tai svarbiausia. Toliau remsime katalikišką gyvenimą visomis reikalingomis priemonėmis. Ko šiuolaikiniams žmonėms reikės, tą ir darysime, ar tai būtų daugiau „Alfa“ kursų, ar daugiau šeimos festivalių ar asmeninių rekolekcijų“, – apie kongregacijos ateitį Lietuvoje kalba brolis Matas.

Joanitų 25-mečio šventės mišios su kardinolu A. J. Bačkiu. Rido Damkevičiaus nuotrauka