Balandžio 22 d. minime šv. Soterą (m. 175), popiežių.

Jis gimė Fondije, Italijoje, 166 m. pakeitė popiežių šv. Anicetą.

Soteras buvo kaip tikras tėvas krikščionims, padėjo vargšams; ypač rūpinosi tais, kurie buvo pasmerkti dirbti kasyklose. Jie buvo išsiųsti ten už bausmę, kad neatsisakė krikščionių tikėjimo. Šie drąsūs krikščionys visą laiką badavo ir beveik neturėjo poilsio. Kiti suimti tikintieji buvo surakinti kalėjimuose. Gerasis popiežius Soteras darė viską, kad tik palengvintų jų kančias.

Jis taip pat padėjo tiems tikintiesiems, kurie buvo toli nuo Romos. Šis didis popiežius buvo maldos žmogus. Visi krikščionys mėgo klausytis, kaip popiežius aiškina religines tiesas, apie kurias jis kalbėdavo su meile. Jis priešinosi montanistų erezijai. Soteras drąsino juos kantriai priimti kankinimus ir net mirti už Jėzų, o ne pasiaukoti netikriems dievams. Soteras pats paaukojo gyvenimą už Jėzų po 10-ties metų popiežiavimo.