Pasirodęs Vienuolikai, Jėzus tarė: 
    „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. 
    Kurie įtikės, tuos lydės stebuklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, ims plikomis rankomis gyvates, ir, jei išgers mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“. 
    Baigęs jiems kalbėti Viešpats Jėzus buvo paimtas į dangų ir atsisėdo Dievo dešinėje. 
    O jie iškeliavę visur skelbė žodį, Viešpačiui drauge veikiant ir jų žodžius patvirtinant stebuklais, kurie juos lydėjo

1 Pt 5, 5b–14: Jus sveikina mano sūnus Morkus

Ps 89, 2–3. 6–7. 16–17a. P.: Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius. / Aleliuja.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytautas Brilius

Jėzaus žengimą į dangų evangelistas Morkus aprašo drąsiai ir be jokių išlygų: Jėzus vienuolikai apaštalų įsakė eiti į visą pasaulį, neapsiriboti nei išrinktąja Žydų, tauta, nei Romos imperija, nei įžymesnėmis ar palankesnėmis tautomis. „Į visą pasaulį“ – reiškia visur, kad ir kur būtum, o dar geriau – kur tavęs nėra.

Todėl Jėzaus mokiniai negali pasakyti: „jau atlikau“, nes visada yra siunčiami tolyn.

Jėzus juos siųsdamas įvardija uždavinį „skelbti Evangeliją“, kas reiškia platinti džiugią naujieną apie žmonių atpirkimą, išrinkimą ir apdovanojimą Dievo malonėmis. Tai naujiena apie džiugią viltį, nes nusižeminimu ir kančia Kristus jau buvo kiekvienoje tamsiausioje ir baisiausioje žmogaus situacijoje, todėl ten patekęs žmogus gali ne tik jį sutikti, bet leistis jo išvedamas į pergalę ir garbę.

Jėzaus mokinys jau žino šią naujieną, todėl gali ja džiugiai dalintis su kitais.

Evangelistas Morkus perduoda Jėzaus nurodymą skelbti „visai kūrinijai“ – kodėl ne vien žmonėms? Patys žmonės dažnai vieni kitų žmonėmis nepripažįsta ir vertina juos tarsi kažkokius žemesnius padarus. Jėzus nurodo su visa drąsa, pasiaukojimu ir meile prabilti į kiekvieną, net žmogumi nepripažįstamą vargšą. Pats Morkus savo gyvenimu įrodė, kad Jėzaus žodžius išgirdo ir juos uoliai vykdė, pats nebuvęs tarp Vienuolikos, bet Jėzaus mokinys. Mes taip pat esame Viešpaties mokiniai, todėl stengiamės paklusti jo siuntimui.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai