Feisbuko nuotrauka.

2017 m. gruodžio 15 d. Kultūros ministerijoje vertėjui ir pirmajam „Naujojo židinio–Aidų“ vyriausiajam redaktoriui Petrui Kimbriui buvo įteikta Bronio Savukyno premija už išugdytą NŽ–A redaktorių mokyklą ir už lietuvių kalbos grynumo bei taisyklingumo puoselėjimą.

Per premijos įteikimo ceremoniją kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson teigė: „Žurnalas „Naujasis židinys–Aidai“ vienareikšmiškai yra tapęs atskiru, unikaliu reiškiniu Lietuvos kultūrinėje žiniasklaidoje ir apskritai Lietuvos kultūroje. Jau galima kalbėti ir apie „Naujojo židinio–Aidų“­ tradiciją ar net judėjimą. Visa tai didžiąja dalimi – Petro Kimbrio nuopelnas.“ 

Kviečiame skaityti tądien Virginijaus Gasiliūno tartą pagiriamąjį žodį Petrui Kimbriui, publikuotą pirmajame šių metų žurnalo „Naujasis židinys–Aidai“ numeryje.

Petras Kimbrys (1948–2018). Kultūros ministerijos nuotrauka.

Atsikuriant Lietuvos Respublikai, buvo atgaivinti keli 1940 m. uždrausti kultūros žurnalai. Vienas jų – „Židinys“, pavadintas „Naujuoju židiniu“. Tęsti po pusamžio tokį leidinį nenusmunkant – jau iššūkis. Dar didesnis iššūkis buvo sulieti atgaivinto žurnalo ir išeivijos vieno rimčiausių kultūros leidinių – „Aidų“ tradicijas. „Aidai“ – vienintelis, jei neklystu, egzilų įkurtas ir leistas žurnalas, sugrįžęs į Lietuvą ne tam, kad mirtų, o kad toliau gyvuotų („Metmenys“ net nemėgino).

Ir „Židinio“ atgaivinimas, ir jungtinio „Naujojo židinio–Aidų“ stojimasis ant kojų neįsivaizduojamas be Petro Kimbrio, 1991–1999 m. ėjusio vyriausiojo redaktoriaus pareigas. Atgal žvelgiant, tinkamesnį žmogų sunku įsivaizduoti – ką jau ten rasti.

Kam nors, neabejoju, dingtelėjo klausimas: pala, 2017 m. skiriama premija už tai, kas dirbta praeito amžiaus pabaigoje? Nelabai koks vyriausiasis redaktorius, kuris viską vienas už visus stengiasi padaryti, bent jau viską prižiūrėti. Geras tas, kuris suburia ir įkvepia žmones, pajėgiančius tęsti, kas pradėta, ir ne blogiau, kai jis pasitraukia šonan. Vienas iš Bronio Savukyno premijos vertinimo kriterijų (mano akimis, bene svarbiausias) yra išliekamoji kultūrinė vertė. Redaktoriaus darbo išliekamoji kultūrinė vertė paaiškėja tik praėjus gerokam laiko galui. Dabar „Naujasis židinys–Aidai“ yra vienas iš kelių rimtųjų, savo kryptį ir stilių turintis kultūros žurnalas. Vadinasi, vertingi buvo ne tik Petro Kimbrio konkretūs darbai, bet ir patarimai, pamokymai, pavyzdys. Tokie dalykai irgi turi išliekamąją vertę.

Ir Gajui Julijui Cezariui, ir „Kultūros barų“ vyriausiajam redaktoriui Broniui Savukynui labai patiko posakis festina lente (lot. skubėk lėtai). Labai pravartus dirbant kultūros darbą. Bent iš dalies apsaugantis nuo to, dėl ko tektų graužtis ir gailėtis likusį gyvenimą. Manau, ir Petras Kimbrys yra vienas tų, kurie skuba lėtai. O kur tu, žmogau, nulėksi skuosdamas kaip akis išdegęs? Išsitėkši už ko užkliuvęs, ir tiek. Tik tiek.

Sveikinu. Džiaugiuosi. Dėkoju. Gyvuokim!

Naujasis židinys