Philipas Glassas ir Laurie Anderson.

„Ar daug žmonių geba daryti viską?“ – 2003 m. retorinį klausimą kėlė grupės „The Velvet Underground“ lyderis Lou Reedas, kalbėdamas apie legendinę amerikiečių kūrėją Laurie Anderson. Tada ji tapo pirmąja menininke, kuriai NASA leido lankytis ir kurti savo erdvėse. Dainininkė ir kompozitorė, aktorė ir režisierė, skulptorė, rašytoja, poetė bei performansų kūrėja, kitų dar vadinama Niujorko scenos krikštamote, spalio 20 dieną Vilniaus kongresų rūmuose surengs vienintelį savo pasirodymą Baltijos šalyse.

Visą gyvenimą žengdama žingsniu priekyje kitų, L. Anderson unikalia vokaline technika, efektyviu, futuristinį jos kūrinių atspalvį diktuojančiu naujausių technologijų panaudojimu, socialines, politines aktualijas atspindinčiais kūriniais įgijo legendos statusą ir išplėtė naujojo meno auditorijų ribas. Didžiausią pripažinimą jai atnešęs legendinis „O Superman“ (1981) Jungtinėje Karalystėje buvo pakilęs į antrąją klausomiausių kūrinių sąrašo vietą. Po tokios sėkmės menininkė pasirašė kontraktą septyniems albumams su „Warner Bros. Records“.

Sensacija tapo ir pirmasis L. Anderson albumas „Big Science“ (1982), o po „Mister Hearbreak“ (1984), „Strange Angels“ (1989) ir „Bright Red“, kurį prodiusavo pats Brianas Eno (1994), pasaulio akyse L. Anderson įsitvirtino kaip unikalaus stiliaus kūrėja ir atlikėja. Ne be reikalo tarp jos kūrybinių bendradarbių rasime ryškiausius įvairiausių sričių ir žanrų menininkus – nuo Phillipe'o Glasso, Peterio Gabrielio, Jeano Michelio Jarre'o iki Bobby McFerrino ar komiko Andy Kaufmano.

Viena L. Anderson vizitinių kortelių ilgametės karejeros metu – kalbamojo dainavimo stilistika. Kalba menininkė susidomėjo dar ankstyvoje vaikystėje, pradėjusi kurti istorijas seseriai, o ilgainiui ėmusi jas pasakoti visam pasauliui. Būdama vos 12-os, L. Anderson parašė laišką būsimajam Amerikos prezidentui Johnui F. Kennedžiui, o šiam atsakius suprato, kad privalo aktyviai dalyvauti ir drąsiai kalbėti apie aktualiausias, universalias problemas, tokias kaip klimatas, karas ar socialinė nelygybė.

Išskirtinumo L. Anderson pasirodymams suteikia ne tik tekstai, vokalinė technika, bet ir netradicinių instrumentų naudojimas – ji groja įvairiais elektroniniais klavišiniais instrumentais, taip pat pačios sukurtu „tape-bow“ elektriniu smuiku ir beveik 2 m ilgio „talking stick“ – garsus kartojančia mašina.

2016 m. L. Anderson buvo įvertinta Yoko Ono prizu, o praėjusiais metais kartu su Cien-Chen Huang jos sukurtas virtualios realybės filmas „Chalkroom“ Venecijos kino festivalyje buvo pripažintas geriausiu virtualios realybės filmų kategorijoje. Menininkė retai gerbėjams dovanoja naujus kūrinius ar programas, todėl kiekvienas naujas įrašas ar koncertinis turas sukelia milžinišką susidomėjimą. Galimybė ateinantį rudenį Vilniuje išvysti nepakartojamą menininkės pasirodymą – išskirtinė ir galbūt vienintelė.

Laurie Anderson koncertas – spalio 20 d. Vilniaus kongresų rūmuose.