Bažnytinio paveldo muziejaus nuotrauka

Bažnytinio paveldo muziejus rengia parodą „Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva – Italija“ ir iš Florencijos, Palermo muziejų, Medičių lobyno ir Šv. Lauryno bazilikos archyvo veža į Vilnių žymių, Lietuvoje niekada nerodytų šv. Kazimierui skirtų kūrinių. Mūsų šventojo gerbimo paminklai pristatomi dėmesį sutelkiant į 1636 m. vykusias iškilmes Palerme, kai šv. Kazimieras buvo paskelbtas Sicilijos sostinės globėju. Eksponuojamas itin meniškas 1636 m. Pietro Novelli nutapytas paveikslas „Šv. Kazimiero karūnavimas“, šiandien saugomas Palermo nacionalinėje galerijoje. Rodomas ir šių iškilmių aprašymas „Il trionfo di San Casimiro“ bei šv. Kazimiero atvaizdas iš Mandraliscos kultūros fondo muziejaus Čefalu.

Ekspozicijos centre – Florencijos Medičių pamaldumas šv. Kazimierui, išreikštas per įspūdingo dydžio auksakalių kūrinį su Lietuvos globėjo relikvija, kurią Toskanos kunigaikštis Kozmas III gavo iš Vilniaus vyskupo Mikalojaus Stepono Paco.

Bažnytinio paveldo muziejaus nuotrauka

Istorikas Liudas Jovaiša atskleidė, kad susirašinėjimas tarp Vilniaus vyskupo Mikalojaus Stepono Paco ir Toskanos kunigaikščio Kozmo III vyko per Jėzaus draugijos generalinį vyresnįjį Giovanni Paolo Oliva. Pirmasis generolo tarpininkavimo laiškas parašytas 1675 m. kovo 23 dieną byloja: Etrūrijos didysis kunigaikštis dėl savo ypatingo pamaldumo šv. Kazimierui trokšta kokios nors jo relikvijos.(...) Šv. Kazimiero garbė iš tiesų padidėtų, jei tolimame krašte būtų gerbiamos jo relikvijos – ir jos bus taip gerbiamos, kad Florencija rungtyniaus su pačiu Vilniumi.

1677 m. sausio 4 d. Toskanos kunigaikštis gavo palankų atsakymą iš Vilniaus ir dėkodamas Tėvui Olivai už tarpininkavimą rašė: „Poliariniai vėjai leido man įgyti šventąjį lobį trokštamos šventojo karaliaus Kazimiero relikvijos.“ Šv. Kazimiero karstas Vilniuje buvo atidarytas 1677 m. spalio 27 d., o po trijų dienų vyskupas Pacas informavo Kozmą III, kad relikvija sėkmingai paimta. Florencija gavo didžiausią šiandien žinomą šventojo karalaičio relikviją. Praėjus keleriems metams, Kozmas III užsakė žymiam savo rūmų menininkui, skulptoriui ir auksakaliui Massimiliano Soldani Benzi sukurti prabangų relikvijorių. Iš Medičių sąskaitų registro žinome, kad 1687 m. šv. Kazimiero relikvijorius jau buvo baigtas, dar metus užtruko auksavimo darbai. Šventenybė buvo saugoma Relikvijų koplyčioje, Pitti rūmuose.

Šiandien relikvijorius eksponuojamas Florencijos Šv. Lauryno bazilikos lobyne ir yra vienas gražiausių šio lobyno objektų. Kūrinys imponuoja meniškumu, meistryste ir dydžiu. Relikvijorius pastatytas ant medinio pagrindo, aptraukto raudonu aksomu, paauksuotu krašteliu. Du angelai prilaiko ekspresyviai besiplaikstantį kaspiną su užrašu Malo mori quam foedari („Geriau mirti negu susitepti“) – šv. Kazimiero hagiografijoje minimas palaimintojo šūkis, ištartas apsisprendimo momentu, nulėmusiu jo nekruvinąją kankinystę. Tarp angelų paauksuotame kartuše pavaizduotas šermuonėlis – skaistybės simbolis. Apatinę relikvijoriaus dalį užbaigia cherubino galvutė, virš kurios iškyla iš sidabro juostų supintas, lelijomis apkaišytas „krepšys“ su relikvija. Viršutinėje relikvijoriaus dalyje dar dvi angelų figūros laiko kaspiną su užrašu: S. Casimirus Magnus Dux Lithuaniae.

Bažnytinio paveldo muziejaus nuotrauka

Parodoje bus parodytas Šv. Lauryno bazilikos archyve saugomas šv. Kazimiero relikvijos autentiškumą patvirtinantis vysk. Mikalojaus Stepono Paco dokumentas ir šio Vilniaus vyskupo auksinė taurė iš Vilniaus katedros lobyno. Deimantais padabinta šv. Marijos Magdalenos relikvijos brangenybė iš Vilniaus katedros yra šios istorijos dalyvė, gauta iš Kozmo III Medičio, atsidėkojant už šv. Kazimiero relikviją. Kozmo III Medičio pastangos įdiegti šv. Kazimiero gerbimo tradiciją Toskanos sostinėje buvo vaisingos: dar XX amžiuje liturginė Šv. Kazimiero šventė buvo iškilmingai švenčiama, o jos išvakarėse puošnusis relikvijorius nešamas iškilmingoje procesijoje miesto gatvėmis.

Paroda „Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva – Italija“ įkomponuota į nuolatinės Bažnytinio paveldo muziejaus lobynų ekspozicijos architektūrą, taip praplečiamas šv. Kazimiero gerbimo istorijos vaizdas, jis papildomas mūsų krašte sukurtais pamaldumo šv. Kazimierui ženklais. Pavyzdžiui, rodomas 1604 m. didžiąsias Vilniaus iškilmes menantis atvaizdas „Šv. Kazimieras tarp angelų“.

Paroda atidaroma gegužės 18-ąją – Tarptautinę muziejų dieną. Šią dieną parodos ir muziejaus lankymas nemokamas. Gegužės 19 d. 18.00, 19.00 ir 20.00 val. bus surengtos trys nemokamos ekskursijos po parodą. Paroda veiks iki 2018 m. spalio 15 d.

Globėjai: Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Italijos Respublikos prezidentas Sergio Mattarella, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas

Partneris: Vilniaus arkivyskupija

Mecenatas „Vakarų medienos grupė“

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, UAB „Baltisches Haus“, viešbutis „Domus Maria“, „Lietuvos draudimas“, „RAE LT“

Informaciniai rėmėjai: LRT, „Clear Channel“, bernardinai.lt

Daugiau informacijos: www.bpmuziejus.lt