Giedrė Liutkevičiūtė

Egzaminų metas, bet šiemet brandos egzaminą laiko ne tik abiturientai, bet ir valstybė.

Viena vertus, nutekinti laiškai, kita vertus, nutekinti raštai išvertė apatinius lietuviškosios politikos baltinius lauk, parodydami visai Lietuvai ilgai slėptas grožybes, apnuogindami pinigų, jėgos ir informacijų virveles, kuriomis buvo tampomi scenoje matomi veikėjai, suskaldę valstybę į dvi – de facto ir de jure. Nes situacija parodė, kad bent jau pagal demokratijos principus politinė sistema remiasi ne demokratiniais laisvos valios, kompetencijos, įstatymų viršenybės ir duotos priesaikos principais, o ryšiais-kyšiais-stogais-otkatais, naudodamasi pinigais, informacija ir jėgos struktūromis. Tik parinkdama, kurį skaliką siųsti: su antpečiais, informacija ar su dėžute.

Egzaminą laikė ne tik politinė sistema, bet ir visuomenė, nes didelė, inteligentiškoji, analitiškoji, prieinanti prie informacijos jos dalis, kuriai tai buvo vieša paslaptis, buvo įpratusi fasadinę demokratiją laikyti politinio gyvenimo norma. Tas sovietinis įprotis susitaikyti, paklusti, nesipiktinti, užsimerkti leidžia turėti lygiai tiek savivalės valdžioje, kiek turime paklusnumo ir prisitaikėliškumo suvokiančioje procesus visuomenės dalyje. Tango šokamas dviese. Nebūtų poveikio, jei būtų atsparumas jam: feiko ir skandalo technologijoms, kai lyg avinų banda nueiname ten, kur ir kada mus nori nusivesti žiniomis, paklūstančioms ne aktualijų ir įvykių, o zadanijos logikai.

situacija pradeda taisytis tik pasiekusi savo kritinį tašką

Taigi, paviešinus politinės (savi-)veiklos detales, taip pat kaip pakėlus akmenį matomi tamsos ir šešėlio terpėje lig šiol tarpę gyviai. Galima elgtis dvejopai – šaukti, kaip tai baisu, o galima sakyti, bet taip geriau, nei prieš tai buvo, nes į dienos šviesą išlindo tai, kas taisytina. Tik nuo mūsų brandos priklauso, ar tai neigsime, ar piktinsimės, ar, išjungę emocijas, pripažinsime kaip faktą, su kuriuo reikia nuosekliai ir tikslingai dirbti, siekiant išgyvendinti tokius reiškinius. Situacija pradeda taisytis tik pasiekusi savo kritinį tašką, kai, vienai pusei pasiekus cinizmo viršūnę, kitai tai tampa paskutinis lašas, pažadinantis iš sąstingio, inercijos, instinktyvių reakcijų, pažadinantis sąmoningumui. Todėl aš pirmiausia jaučiu dėkingumą šiai situacijai, lyg lakmuso popierėliui visiems akivaizdžiai parodžiusiai mūsų demokratijos barometrą tiek visuomenėje, tiek politikoje.

Jei netenkina nepotizmas, laukinis lobizmas, šešėliai, tai reikia, kad senąsias jėgas pakeistų naujos – organizuotos, o ne pavieniai asmenys, kad galios centrai persislinktų iš uždarų į viešus. Dabar sistema neveikia, nes yra prielaidų neveikti – spragos sisteminės ir sistemiškai turi būti tvarkomos. Nėra ūkiškumo ar palikta sąmoningų spragų, ar tokią veiklą užtikrinančios institucijos neįgalios to daryti, jei yra įstatymai, nėra kontrolės mechanizmų, ar neužlopytos spragos, kurios įstatymus paverčia niekiniais, reikia ne tik supratimo, bet ir gebėjimo paversti struktūras funkcionuojančiomis ir kuriančiomis pridėtinę vertę ne jų valdytojoms, o valstybei. Taigi, reikia suderintos, vientisos, veikiančios sistemos ir jos pavieniai, kad ir šviesūs, asmenys tikrai neskurs. Visi susiskaldę, susipriešinę, užsiėmę rietenomis, viena su kita kovoja partijos, klanai, vienos aikštės prieš kitą, ar net dėl pačios aikštės. Tai tikrai ne pačios geriausios sąlygos konstruktyviam darbui, kai visa energija nueina kitam į atlapus. Sukurti gali tik bendra tikslinga jėga, lyg Sąjūdis, atkūręs Lietuvą de jure, o dabar reikia antro, sukursiančio de facto. O tokie žmonės iš profesionalų iš praktikų pasaulio, per daugelį metų užsigrūdinę atsilaikyti prieš visas įmanomas krizes, įtakas, išmokę ne tik planuoti, bet ir deleguoti ir kontroliuoti rezultatą.

De facto atkurti reikia ne įstatymus, o tai, į ką jie remiasi. Reikia atkurto tikėjimo, jog visi lygūs prieš įstatymą, kad veikia objektyvūs demokratiniai instrumentai visose valstybės valdymo srityse, kad yra vienodas pasitikėjimas visomis politinėmis struktūromis, nepriklausomai nuo to, ar sutampa požiūriai, ar ne. Tie pamatiniai dalykai atkuria pasitikėjimą, sukuria saugumo jausmą ir išlaisvina kūrybinį potencialą, nukreipia energiją dirbti, tuoktis, gimdyti vaikus ir sulaukti senatvės čia, o ne kur kitur. Kaip ir žmogiškuose, taip ir santykiuose su valstybe – be pasitikėjimo ir pagarbos bus tik trumpalaikis romanas iš išskaičiavimo ir patrauks kiekvienas savais keliais ieškodami, kur geriau.

galimybės gauti informaciją didėja, deja, atskirti teisingą nuo poveikio – ne

Šis filologinis skandalas išryškino kitą tendenciją – su interneto, mobiliųjų telefonų, el. laiškų įsigalėjimu, tai yra į skaitmeninę erdvę persikėlusia rašytine ir žodine komunikacija, mažėja erdvės šešėliui, nes skaitmeninėje erdvėje nesaugu, bet kada gali nutekėti iš tų, kam skirta, kas saugojo, ar kas įsilaužė, būti paviešinta, panaudota šantažui ar pan., neaiškūs nei pasiklausymo kriterijai, nei trukmė, nei socialinius tinklus valdančiųjų interesai, o kuo nesaugiau – vadinasi, šešėliui proporcingai reikia mesti nepalyginamai daugiau lėšų, laiko ir energijos saugumui užtikrinti nei anksčiau, užuot nedalomą energiją skyrus rezultatui, augimui.

Arba tada tenka bendrauti ne skaitmeninėje terpėje, bet juk nesiuntinėsi kurjerių, nelėksi susitikinėti į saugias nuo pasiklausymo zonas pirtelėse ar pamiškėse, ar tarpuvartes parūkyti – tam reikia daugiau laiko, mažiau galimybių. Sistema, kuri patogi, operatyvi, kurioje, kad būtum efektyvus, yra skaitmeninė, todėl vieša ar lengvai paviešinama, dėl to turi būti skaidri, ji kelia spaudimą tapti tiesiog skaidriam, kad neliktų baimės, jog laiškai nutekės, pokalbį įrašys, vėliau kažkas bus paviešinta ir už tai reikės atidirbti. Su skaidrumu ir viešumu galios centrai slenkasi iš viršaus į apačią, su galimybe gauti informaciją ateina ir teisė spręsti, nesutikti, piktintis, tai visuomenės įgalinimo įrankis.

Tik ar visuomenė subrendo spręsti ir prisiimti atsakomybę už sprendimus? Galimybės gauti informaciją didėja, deja, atskirti teisingą nuo poveikio – ne. Kaip atsirinkti – visi kalba vienodai gražiai, kuo daugiau pinigų metama į komunikacijos kompaniją, tuo gražiau kalbama ir geriau pasirodoma. Su internetu, su el. erdve atėjo ir skaidrumo poreikis, taip kaip su skaitmeninėje komunikacijoje įsigalėjusia klikų, manipuliacijų, feiko žiniomis šalia tikrų, kilo suvokimas, kad, kai nėra objektyvių tiesos atramų, belieka remtis į tą, kuri yra viduje – intuicijos ir sąmoningumo, nes nesąmoningi, instinktyvūs sprendimai veda į neatsakingą valstybę, kuri kerta kitu galu nenorėjusiam prisiimti atsakomybės ir sąmoningumo žmogui.

Nedera pažymos, alkoholio dėžutės su visuotinėmis akcijomis „Darom“, „Išsaugokim medžius“ ir kitomis visuomenės iniciatyvomis

Tas skaidrumo, atvirumo, intuicijos ir sąmoningumo, to arbitro ir cenzoriaus kiekvieno mūsų viduje lavinimo poreikis tikiu, kad ateityje tik stiprės. Juolab kad tiek politika, tiek verslas eina paskui rinkėją, skaitytoją, auditoriją o ji natūraliai laikina šviesius, skaidrius, demokratinius projektus.

Nedera pažymos, alkoholio dėžutės su visuotinėmis akcijomis „Darom“, „Išsaugokim medžius“ ir kitomis visuomenės iniciatyvomis, kurios lengvai ir žaibiškai susijungia dėl tikslo, yra lanksčios ir efektyvios. Viskas keičiasi, o jei nematai pokyčių ir nespėji, lieki už borto, nes srovė pasisuko kita linkme, tendencijos eina kitur ir, jei norės joje išlikti, tiek politika, tiek verslas anksčiau ar vėliau turės nueiti paskui. Todėl manau, kad ilgainiui ekonominis ir technologinis kontekstas kas kartą vis labiau palaikys kitokį, skaidrų, atvirą, darnų su visuomene verslą ir politiką.

Vienos problemos išsprendžiamos, kitos išlaukiamos, kol kritinė masė subręs tiek sprendimui, tiek ir amžiumi. Tikiuosi, kad lig šiol nesikišusi į politiką šviesuomenė arba karta, nemačiusi tarybinės ekonomikos veikimo principų ir neišėjusi gerų dėdžių mokymų, kaip viskas vyksta, pribrendusi nepakantumui esamai situacijai, pribręs ir organizuotam politiniam sprendimui. Taip, kaip susiorganizuoja akcijai, demonstracijai, naudodamasi tomis priemonėmis, kurios žaibiškai, lengvai ir efektyviai veikia ir be jėgos, pinigų ar propagandos technologijų. Ar šiais ar kitais rinkimais, mano pasirinkimas bus jaunimas.