unsplash.com nuotrauka

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko aukštųjų mokyklų apklausą siekdama išsiaiškinti, kaip jos yra pasirengusios spręsti (seksualinio) priekabiavimo ir diskriminacijos dėl lyties problemas.

Universitetų ir kolegijų atsakymai atskleidė, kad lygių galimybių klausimai suprantami ganėtinai siaurai ir jiems neskiriamas reikalingas dėmesys. Nors bendrosios tendencijos nedžiugina, kaip pažangiausi išsiskyrė Vilniaus universitetas, Šiaulių universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos sporto universitetas ir Šiaulių valstybinė kolegija.

Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų buvo klausiama, ar lygios galimybės yra integruojamos į strateginius dokumentus, ar vidaus taisyklėmis draudžiama priekabiauti ir diskriminuoti dėl lyties, ar egzistuoja procedūra, kaip elgtis šių pažeidimų atvejais. Tarnyba taip pat teiravosi, ar vykdoma prevencinė veikla ir ar institucijose dirba už seksualinio ir kitokio priekabiavimo bei diskriminacijos dėl lyties užkardymą atsakingi žmonės.

Visų aukštųjų mokyklų dokumentuose, paprastai akademinės etikos kodeksuose, yra įtvirtintas bendrasis draudimas diskriminuoti, tačiau dažnai diskriminacijos sąvoka apibrėžiama nedetaliai arba tiesiog nukopijuojant Lygių galimybių įstatymą. (Seksualinis) priekabiavimas traktuojamas kaip šio apibrėžimo dalis. Gerąja išimtimi galima laikyti Lietuvos sporto universitetą, kuris savo kodekse yra detaliai įsivardijęs, kas laikoma seksualiniu ir kitokiu priekabiavimu.

Apklausa parodė, kad analizuojama problema aukštosiose mokyklose nėra laikoma svarbia, kai kurios kolegijos užtikrintai teigė, kad tokio pobūdžio reiškinių jų įstaigose iš viso nepasitaiko. Interneto svetainių paieškos laukeliuose įvedus žodį „priekabiavimas“ nenukreipiama į jokį oficialų su tema susijusį dokumentą. Tik Vilniaus universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto tinklalapiuose nukreipiama į priekabiavimui ir seksualiniam priekabiavimui skirtą rubriką. Kai kurios aukštosios mokyklos yra įsteigusios ir specialią pasitikėjimo liniją.

2017 m. įsigaliojo nauja Darbo kodekso redakcija, pagal kurią daugiau nei 50 darbuotojų turinčios organizacijos privalo priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos ir jos vykdymo priemones. Tokį dokumentą, kuriame reglamentuojamas ir (seksualinis) priekabiavimas, pasitvirtino 8 universitetai ir 6 kolegijos. Tik Šiaulių universitetas jį skelbia viešai.

Atskirų procedūrų, nagrinėjančių (seksualinio) priekabiavimo atvejus, Lietuvos aukštosiose mokyklose dažniausiai nėra. Išsamiausiai jos reglamentuojamos Vilniaus universitete. Kolegijų gretose jas turi tik Šiaulių valstybinė kolegija.

Kaip prevencinę veiklą aukštosios mokyklos įvardijo darbuotojų supažindinimą su etikos kodeksu ir darbo vidaus taisyklėmis. Populiari priemonė – teminiai mokymai, seminarai ir apklausos, tačiau šie veiksmai dažnai yra vienkartiniai ir nesistemingi.

Į Tarnybos klausimus iš viso atsakė 17 universitetų ir 18 kolegijų. Apklausoje, į kurią buvo įtrauktos visos Lietuvoje veikiančios aukštosios mokyklos, nedalyvavo Klaipėdos valstybinė kolegija, Kolpingo kolegija, Šiaurės Lietuvos kolegija bei Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos informacija