Gegužės 17 d. minime pal. Ivaną Ziatyką, ukrainiečių kilmės kunigą ir kankinį.

Pal. Ivanas Ziatykas gimė 1899 m. gruodžio 26 d. Baigęs gimnaziją Sjanoke, 1919 m. jis įstojo į Peremišlo seminariją; po ketverių metų buvo įšventintas kunigu.

Nuo  1925 m. dešimt metų kun. Ivanas buvo seminarijos, kurią pats baigė, prefektu – buvo atsakingas už dvasinį bei intelektualinį seminaristų ugdymą, dėstė katechetiką ir dogmatiką. 1935 m. liepos 15 d. įstojo į redemptoristų kongregaciją, ir , atlikęs noviciatą, buvo išsiųstas į Stanislavivo konventą, vėliau – į Lvovo. Nuo 1934 m. jis dėstė dogmatinę teologiją ir Šventąjį Raštą redemptoristų seminarijoje Goloske, netoli Lvovo. Nuo  1941 m. buvo Ternopilio bendruomenės vyresniuoju, o nuo 1944 m. – vadovavo ir Zbojisko vienuolynui.

Nuo 1946 m. kartu su kitais 58 redemptoristais, kurie buvo Ukrainoje, kun. Ivanas buvo įkalintas, o nuo  1948 m. jis bei 30 jo kongregacijos narių buvo perkelti į Univą, kur buvo suvežti vienuoliai, priklausę įvairioms graikų-katalikų apeigų kongregacijoms. Tų pačių metų sausį kun. Ivanas buvo paskirtas savo kongergacijos viceprovincijolu ir Ukrainos Graikų-katalikų apeigų bažnyčios generalvikaru. 1950 m. sausį  kun. Ivanas vėl buvo areštuotas, beveik dvejus metus praleido kalėjime Zolochive, Lvove ir Kijeve. Įkalinimo metu buvo 72 kartus tardomas ir žiauriai kankinamas. 1951 m. lapkritį jis buvo nuteistas dešimčiai metų priverstinių darbų ir perkeltas į Ozerno lagerį Sibire, netoli Irkutsko, kur ir toliau buvo kankinamas. 1952 m. Didįjį penktadienį kun. Ivanas Ziatykas buvo žiauriai sumuštas. Jis užgeso po trijų dienų, gegužės 17-ąją vienoje iš vietinių ligoninių. Kun. Ivanas palaidotas kapinėse, netoli Baikalo ežero.

Ivanas Ziatykas buvo paskelbtas palaimintuoju popiežiaus Jono Pauliaus II  2001 m. birželio 27 d. kartu su kitais 24 ukrainiečiais, sovietų režimo aukomis.