Gegužės 21 d. minime šventuosius ir palaimintuosius Meksikos kankinius, Kristoforą Magaljanesą Jarą ir jo draugus, kurie buvo nukankinti dėl krikščionių tikėjimo skirtinguose Meksikos regionuose XX a. pradžioje.

1917 m. Meksikoje buvo paskelbta nauja Konstitucija, inicijuota antiklerikalų, pasirašyta prezidento Vernustijano Karanzos. Jos atsiradimas davė pradžią smurtiniam krikščionių persekiojimui. Meksikos episkopatas išreiškė savo nepritarimą naujiems įstatymams, taip išprovokuodamas iš Vyriausybės pusės stiprų neigiamą atsaką.

Nuo 1926 m. persekiojimai sustiprėjo, iš šalies buvo išsiųsti kunigai užsieniečiai, buvo uždarytos privačios mokyklos.

Meksikos tikintieji pasauliečiai įsteigė organizaciją, pavadintą „Religinės laisvės gynybos lyga“, kuri skelbė: „Smerkiame karą, tačiau kadangi mūsų orumas yra žeidžiamas ir mūsų tikėjimas persekiojamas, esam priversti skubėti gintis tuo pačiu būdu, kokiu esame puolami.“ 

Žmonės nusprendė ginti savo religijos laisvę be tiesioginio klero įsikišimo, ginkluotu būdu. Taip prasidėjo civilinis karas, labiau žinomas Meksikoje kaip „kristerų karas“.

Šis judėjimas nebuvo inicijuotas Bažnyčios hierachų; tai buvo iniciatyva pasauliečių, kurie ieškojo ir ganytojų paramos, nors didžioji dalis dvasininkijos pasirinko taikų pasipriešinimo būdą. Kai kurie kunigai nepritarė judėjimui, kiti paliko parapijas, tačiau kai kurie prisijungė prie judėjimo dalyvių.

Reikia pridurti, kad jie pirmenybę teikė jiems patikėtų sielų rūpinimuisi, kartais dėl to rizikuodami savo gyvybe: būtent tokį kelią pasirinko 25 kankiniai, kuriuos popiežius Jonas Paulius II kanonizavo jubiliejinių 2000-ųjų metų gegužės 21 d. Kiti 14 kankinių, žuvę tų pačių persekiojimų laikotarpiu, buvo beatifikuoti 1988–2005 trijų ceremonijų metu. Šiuo metu tebevyksta kankinystės pripažinimo procesas dar 7 Dievo tarnams.

25 šventųjų Meksikos kankinių (Kristoforo Magaljaneso ir 24 jo bendražygių) laisvas minėjimas popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva iš karto po kanonizacijos buvo įtrauktas į Romos kalendorių (gegužės 21 d.). Tuo tarpu Romos Martirologija mini šiuos kankinius, šventuosius ir palaimintuosius, atskirai – kiekvienas prisimenamas jo kankinystės atminimo dieną.