Jonas jam tarė: „Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“.
    Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus!“

Jok 4, 13–17: Kas gi jūsų gyvybė? Verčiau sakytumėte: „Jei Viešpats panorės“

Ps 49, 2–3. 6–7. 8–10. 11. P.: Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Robertas Urbonavičius

Nubrėžtos ribos dažniausiai teikia saugumą ir atsakomybę – iki čia dar mano teritorija, o ten – jau nebe. Kasdienybėje taisyklių laikymasis ar priklausymas vienai ar kitai grupei yra geras ir sveikintinas reiškinys, apsaugantis mus nuo sumaišties bei netvarkos. Tačiau labai dažnai ši priklausomybė išvirsta į vergovę bei neapykantą kitos grupės nariams.

Visa žmonijos istorija pažymėta skaudžiomis ribų įtvirtinimo pasekmėmis: ar tai būtų kastų sistema Indijoje, ar žydų getai viduramžių Europoje, ar rasinė nelygybė Amerikoje, ar taip Markso išplėtota klasių kovos sistema... Tu esi blogas dėl to, kad priklausai klanui B, o ne A. Kadangi esi A+ šeimos narys, tavo galimybės mokytis prestižiniame universitete daug didesnės, nei tam, kuris priklauso C kategorijos šeimai, nors už tave yra daug gabesnis.

Panašiai turbūt mąstė ir apaštalas Jonas, skųsdamas Jėzui tą, „kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“. Kaip tas, kuris nepriklauso mūsų firmai, gali elgtis, lyg būtų jos narys?

Jėzaus atsakas labai paprastas: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus!“ – neieškokite priešų, bet dairykitės draugų. Tieskite tiltus, o ne mūrykite sienas. Nedrauskite, bet tai, kas gera, skatinkite ir palaikykite. Neprivatizuokite malonės.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai