„Raganiukė ir užkerėtasis akmuo“, Vilnius: Nieko rimto, 2018. Į lietuvių kalbą vertė Gabija Kiaušaitė.

Dažnai kartoju, kad vaikų pomėgį skaityti reikėtų ugdyti kaip meilę gamtai: čia neveikia oficialūs pareiškimai ir tikslus laiko apskaičiavimas. Geriausia skaityti, kaip ir išsiruošti žygiui – spontaniškai, veržliai ir be didelių planavimų.

Pas mus būna taip: nubundam ryte, žiū, gražiai nulyta. Tada vienas košę verda, kita kuprines krauna. Vaikai klausinėja, o mes gudriai tylim. Šunys iškart supranta, kas čia bus, ir prie durų sutūpę laukia. Košės kapt, į automobilį ir pirmyn. Taip ištinka NUOTYKIS į gamtą. Esam bandę ir išankstinį pasiruošimą, bet tada kiek niurnėjimo, įvairių trukdžių – fe. O su knygomis būna lygiai taip pat: atsinešu į kambarį vakare, parodau viršelį, iš kurio bandoma atspėti, apie ką bus knyga, ir štai prasideda... Akys žvelgia kiaurai, šypsena plačiausia – mes iškeliaujame į knygos pasaulį patirti... NUOTYKIŲ!

Jana Bauer – talentinga slovėnų rašytoja, vaikystėje vasaras leisdavo pas močiutę, o jos tėtis buvo geriausias istorijų pasakotojas. Taigi Jana, įkvėpta mažo berniuko, vardu Martinas, vieną dieną pradėjo rašyti knygą „Raganiukė Gūdžiojoje girioje“ (leidykla „Nieko rimto“ išleido ją 2015 m.). Na, o šiemet mus pasiekė antroji dalis „Raganiukė ir užkerėtasis akmuo“.

Knygos „Raganiukė ir užkerėtasis akmuo“ viršelis

Iškart pasakysiu, jei jums nepatinka lėkti dviračiu nuo kalno nežinia kur, tada ir Raganiukės nuotykiai vargu ar patiks. Nes tai būtent tokia kelionė: čia nėra ilgų ir detalių gamtos aprašymų (bet aišku, kad viskas vyksta Gūdžiojoje girioje, tad ką čia ir aprašinėti), keliaujama skraidančiu, miegapelės sukonstruotu laivu (kaip jai tai pavyko, nebus aprašyta), susiduriama su užsitęsusia žiema, atnešančia įvairių užklydėlių. Užtat veiksmas vyksta tikrai kaip skriejant nuo kalno: greitai, žvaliai, kartais beprotiškai! Nes pati Raganiukė yra tokia – maža, labai nuovoki ir smalsi raguota mergaičiukė. Tik jos rageliai – ypatingi, jie primena šakeles, kurios sužaliuoja pavasarį ir meta lapus rudenį.

Knyga „Raganiukė ir užkerėtasis akmuo“ pasakoja apie tai, kaip žvėreliai, pasiilgę Raganiukės, susiruošia jos susigrąžinti, tiksliau, išskrenda pačių pasidarytu laivu. Ir laiku ją pasiima iš patrakusių Raganiukės sesių, pusseserių ir paniurėlės prosenelės. Dar rasite apie tai, kaip Gūdžiąją girią apkloja sniegas ir beveik visi nueina miegoti. Beveik, nes, tarkim, ežys labai nori būti kuo arčiau Raganiukės, todėl labai gudriai bando įsiprašyti laikino prieglobsčio pas miegapelę. Keistuolei voverei miegoti trukdo išgirstas žodis „būtis“, tad ji atšliumpsi pas Raganiukę, ieškodama prasmės. Dar susipažinsite su labai mąsliu vilku, patiriančiu savo žiemą, gimtadienį švenčiančiu lokiu, bebru, kuris jau tiek žiemų kurio sniego pramogų parką ir laukia atvykstančių ruonių. Galop – su Vovere raudona skrybėlaite, panašių, kaip tyčia, priviso ir pas mus: apsukrių, saldžiakalbių, žodžiu, kokių kiekvienam vertėtų pasisaugoti.

Abi knygas iliustravo Caroline Thaw iš Didžiosios Britanijos. Ir jos sukurtas Raganiukės portretas yra nuostabus, nes iliustracijose palikta daug vietos interpretacijai.

Taigi, jei norėsis lėkti ir skrieti, prisijunkit.

Agnė Skučaitė-Leonavičienė yra tinklaraščio zydizaliuoja.lt kūrėja ir autorė.