Jėzui besiruošiant iškeliauti, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“ 
    Jėzus tarė: „Kam vadini mane geru? Niekas nėra geras, tik vienas Dievas. Žinai įsakymus: Nežudyk, nesvetimauk, nevok, neteisingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną“.
    Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo pat jaunystės“.
    Jėzus meiliai pažvelgė į jį ir pasakė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“. Po šitų žodžių tasai apniuko ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto. 
    Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: „Kaip sunku turtingiems įeiti į Dievo karalystę!“ Mokiniai buvo nustebinti jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: „Vaikeliai, kaip sunku patekti į Dievo karalystę! Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę“.
    Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: „Kas tada galės išsigelbėti?“
    Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma“.

1 Pt 1, 3–9: Jūs mylite Kristų, nors ir nesate jo matę; tikėdami jį, džiūgaujate neišsakomu džiaugsmu

Ps 111, 1–2. 5–6. 9–10c. P.: Savo sandorą Viešpats atmena amžiais.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Jacek Paszenda SDB

Ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą? Ar neatrodo tai neįprastas, gal net keistas klausimas? Kas šiandien užduotų tokį klausimą? Jėzaus, gal dar kunigo tikriausiai galėtume to paklausti, bet ar iš tikrųjų nešiojamės tokius klausimus širdyse? Galbūt labiau turime kitokių, artimesnių mūsų gyvenimui: „ką turėčiau daryti, kad būčiau laimingas, sveikas, turtingas, ramus, gerbiamas?..“

Ne be reikalo Bažnyčia retkarčiais ragina mus iškelti sau klausimą apie amžinąjį gyvenimą. Viskas praeina ir kažkada baigsis, bet tikrasis mūsų gyvenimo kelionės tikslas – tai amžinasis gyvenimas. Nėra svarbesnio dalyko, o kiti „būtiniausi“ dalykai turi tarnauti tam pirmam tikslui – amžinam gyvenimui – pasiekti.

Ką reiškia Jėzaus atsakymas? Kažkoks keistas – ne dėl to, kad liepė viską atiduoti ir likti be nieko, bet dėl to, kad pereinant į amžinybę visi, norime to ar ne, viską paliksime. Tai kam likti be nieko jau dabar, kai dar turime gyventi? Ar privalau tapti benamiu, gyventi iš išmaldos ar mirti iš bado išdalijęs savo turtą? Visiškai ne!

Palikti viską ir sekti Jėzumi – tai visiškai pasitikėti Juo ir rūpintis visų pirmą Dievo Karalyste. Kitus rūpesčius pavesti Jam. Tai reiškia pirmiausiai galvoti, kaip galiu praktikuoti atrimo meilę, tai reiškia kasdien ieškoti laiko maldai ir nuoširdžiam bendravimui su Juo, rasti laiko ne vien žinioms ir naujienoms perskaityti ar filmui pažiūrėti, bet prieš tai perskaityti Gerąją Naujieną, kuri niekada nesensta, apmąstyti Dievo žodį ir galiausiai atgailauti bei taisytis.

Galima vardinti be galo, bet, manau, jau užtenka. Tad nelauk, palik viską, ką turi, ir būk Jo tikru mokiniu! Šv. Jono Bosko šūkis Da mihi animas, ceatera tolle – ‚duok man sielas, visa kitą paimk‘ tegu tampa mums pavyzdžiu. Labiau negu žemiški dalykai tegul man rūpi mano ir artimųjų išganymas.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai