Visi esame pašaukti į šventumą. Visi esame pašaukti gyventi krikščioniškai, o gyventi krikščioniškai – reiškia šventai gyventi, sakė popiežius Pranciškus, antradienio rytą aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje.

Šią dieną pirmajame Mišių skaitinyje apaštalas Petras kartoja išrinktajai tautai Mozės lūpomis paskelbtą Dievo raginimą: „Būkite šventi, nes aš esu šventas“.

Mes kartais manome, sakė Pranciškus, kad šventumas tai kažkas nepaprasto, kad jis pasiekiamas tik tiems, kas turi regėjimas, kas sugeba nepaprastai karštai melstis. Kiti mano, kad šventasis tai tas, kurio veidas kaip iš švento paveikslėlio. Kiti dar kitaip įsivaizduoja  šventumą. Ne tai yra šventumas. Šventumas – tai keliavimas kartu su Viešpačiu. Petras sako: „Pasitikėkite malone, kurią jums suteiks Jėzaus Kristaus apreiškimas”.

„Keliauti link šventumo – tai keliauti link malonės, link Viešpaties, kuris išeina mūsų pasitikti; keliauti link vilties, veržtis susitikti su Jėzumi Kristumi. Tai tarsi ėjimas link šviesos – nematome kelio po kojomis, nes šviesa akina, tačiau nepasiklystame, nes matome šviesą ir ji yra mūsų tikslas. Priešingai yra jei tolstame nuo šviesos – tuomet ji mus šveičia į nugarą, mes matome kalią po kojomis, bet prieš save matome ne šviesą, o savo šešėlį“.

Kad galėtume keliauti link šventumo, sakė Pranciškus, turime būti laisvi ir jaustis laisvi. Yra daug dalykų, kurie gali žmogų pavergti, dėl to Petras šiandien mus ragina: „nepasiduokite ankstesnėms savo neišmaningumo laikų aistroms”. Taip pat ir šv. Paulius laiške romiečiams sako: „nesekite šiuo pasauliu”, tai yra pasaulio schemomis. „Taip reikėtų teisingai versti šį patarimą – negyventi pagal pasaulio schemas, neužsidaryti schemose, nesivadovauti pasaulio mąstysena, nemąstyti ir neteisti pagal pasaulio kriterijus, nes ji varžo laisvę. Jei norime eiti šventumo keliu, turime būti laisvi, turime žiūrėti į šviesą ir link jos eiti. O jei grįžtame, kaip čia sakoma, prie to gyvenimo stiliaus, kurio laikėmės kai dar nebuvome sutikę Kristaus, jei grįžtame prie šio pasaulio schemų, tuomet prarandame laisvę“.

Popiežius priminė Dievo tautos išėjimo iš Egipto vergijos istoriją. Dievo vedama tauta keliauja į laisvę, bet kai ištinka sunkumai, tuoj pat pasigrista ir murmėjimų, siūlymų grįžti atgal. „Bandymų momentais mes visada esame gundomi žvalgytis atgal, į pasaulio schemas, kurių laikėmės kol dar nebuvome laisvi, kol dar nekeliavome į išganymą. Tačiau be laisvės neįmanoma siekti šventumo. Laisvė yra sąlyga, kad galėtume eiti pirmyn, žiūrėdami į mums pažadėtą šviesą, keliauti su viltimi. Panašiai ir tauta, keliavusi į Pažadėtąją žemę: jei žiūrėjo į priekį – sklandžiai keliavo pirmyn, o jei tik su ilgesiu prisimindavo paliktą vergų maistą, jei užmiršdavo, kad Egipte jie nebuvo laisvi – tuoj pat imdavo klaidžioti“.

Viešpats mus visus kiekvieną dieną kviečia į šventumą, pakartojo Pranciškus. Ar mes einame šventumo keliu? Tai galime nustatyti pagal du parametrus. Viena – ar žiūrime į Viešpaties šviesą, veržiamės pirmyn, trokšdami su juo susitikti? Antra – ar bandymų ir sunkumų momentais nesižvalgome atgal, į senas schemas, kurios daug žada, bet nieko neduoda?

„Būkite šventi, nes aš esu šventas“ – tai Dievo įsakymas