Popiežius Pranciškus lanko parapijinę Šv. Kryžiaus Pauliaus bendruomenę vakariniame Romos rajone Corviale.

EPA nuotrauka

Prieš pat Velykas paskelbtas per Sekmines pasibaigė Lietuvos moksleivių rašinių ir piešinių konkursas palaimintojo Teofiliaus ir popiežiaus Pranciškaus tema. Renginį organizavo Teofiliaus Matulionio fondas. Fondo nariai kartu su pakviestais ekspertais per porą savaičių susipažins su visa atsiųsta kūryba, vertins, skelbs prizininkus. O kol kas dalinamės gautais rašiniais. Šįkart skelbiame Ignalinos rajone, Didžiasalyje, esančios „Ryto“ gimnazijos septintoko Algirdo Pauliukėno tekstą. Jo mokytoja – Skaidrė Pauliukėnienė.

--- 

Algirdas Pauliukėnas

Buvo ramus vasaros vakaras... Danguje spindėjo pirmosios žvaigždės, kvepėjo vakaro vėsa, netoliese skambėjo žiogo smuiko melodija, vėjas lengvai šiureno medžių lapus... Visame Dievo sukurtame pasaulyje tvyrojo harmonija ir ramybė...

Staiga tyliai suplasnoja sparnai... Jų garsas švelniai įsipynė į vakaro ramybę ir pro atdarą langą įskrido angelas... Jis atsisėdo šalia miegančio vaiko, pailsusio po dienos darbų, pataisė antklodę, paglostė pavargusią galvą ir švelniai nubraukė nuo kaktos išsitaršiusius plaukus. Angelas pasislinko arčiau ir sušnibždėjo: 

Prašei, kad tave aplankyčiau. Dabar esu kartu su tavimi... Stebiu tave kiekvieną akimirką, seku kiekvieną tavo žingsnį. Matau, kad esi geras, darbštus, supratingas ir jautrus vaikas. Tau nėra sunkus bet koks darbas, nes žinai, kad kiekvienas jų yra svarbus ir reikalingas. Visada pakeli ir atsiprašai netyčia nukritusį duonos gabalėlį, nes puikiai suvoki, kiek reikia dirbti, kad duona kvepėtų ant jūsų stalo. Džiaugiuosi, kad padedi mamai ir tėčiui, patari sesei ir pamokai, kaip reikia teisingai elgtis. Myli visus gyvūnėlius ir jais rūpiniesi. Kaip smagu buvo stebėti, kaip tu maitinai, prižiūrėjai ir rūpinaisi iš lizdo iškritusiu gandriuku. Tavo mintys, žodžiai ir darbai yra labai brandūs. Savo elgesiu įrodai, kad elgiesi taip, tarsi būtum ne vaikas, o suaugęs žmogus. Nors ir suaugę ne visi elgiasi dorai ar gyvena prasmingai.  Tavo galvelėje visą dieną sukosi įvairios mintys, kilo daugybė klausimų, į kuriuos negalėjai rasti atsakymų. Aš tau padėsiu į juos atsakyti.  

O dabar tau noriu papasakoti apie popiežių Pranciškų, trokštantį suprasti kiekvieną žmogų ir mylintį visą pasaulį. Jis yra kitoks ir labai skiriasi nuo savo pirmtakų.Bažnyčios tarnas kilęs iš darbininkų šeimos, yra geležinkelininko ir namų šeimininkės sūnus, todėl ir dabar paprastumas ir kuklumas yra jo gyvenimo dalis. Net jo pasirinktas Šv. Pranciškaus vardas reiškia neturtėlį.

Popiežius Pranciškus sulaužė 500 metų tradiciją – popiežiai jokiu būdu neturi bendrauti su jį saugančiais gvardiečiais. Prieš keletą metų visas Vatikanas kalbėjo, kad popiežius labai nustebo, kai vieną rytą išėjęs iš savo namų pamatė duris saugantį sargybinį, kurį užkalbino ir net pavaišino puodeliu kavos. Išties popiežius Pranciškus žino daugumos savo apsaugininkų vardus, nežiūri į juos iš aukšto ir labai nenoriai laikosi saugos reikalavimų.  

Prieš tapdamas popiežiumi, Romoje jis visada apsistodavo mažame arkivyskupijos kambarėlyje, o Buenos Airėse atsisakė limuzino ir vairuotojo, važinėjo metro ir autobusu, pats gaminosi maistą, gyveno nedideliame bute. Kuklų būdą jis išlaikė ir tapęs popiežiumi, todėl Vatikane negyvena prabangiuose savo pirmtakų rūmuose, juos iškeitė į paprastus svečių namus. 

Popiežius važinėja senutėliu „Renault“, kurį jam padovanojo vienas Italijos kunigas, išgirdęs jo raginimus, kad dvasininkai turėtų rinktis kuklius automobilius. Pranciškaus automobiliui jau 20 metų ir jis nuvažiavęs daugiau kaip 300 tūkstančių kilometrų. Tokios mašinos tikrai niekas nedrįstų pavadinti prabangia. 

Šiam Bažnyčios vadovui visi žmonės yra lygūs. Jis tai parodė prieš penkerius metus, per Didįjį ketvirtadienį, atlikdamas kojų mazgojimo paprotį, kuriuo atkartojo Jėzų, plaunantį kojas savo mokiniams. Popiežius Pranciškus plovė ir bučiavo nepilnamečių kolonijos gyventojų kojas. Kiti popiežiai kojas mazgodavo tik dvasininkams. Tradiciškai šiame rituale dalyvauti galėdavo tik vyrai, bet pontifikas mazgojo ir dviejų moterų kojas. Popiežius Pranciškus kojų mazgojimo tradiciją taip pat atliko su pabėgėliais, kaliniais ir narkomanų prieglaudos gyventojais, kurių nesibodi, dažnai lankosi kalėjimuose, pataisos namuose.

Apie popiežių Pranciškų sklando legendos. Kalbama, kad vakarais jis apsivelka paprasta kunigo sutana ir išeina pro Vatikano vartus. Tada bendrauja su vargšais, benamiais. Teigiama, kad tokios kalbos kilo iš Vatikaną saugančių šveicarų gvardiečių. Tokį įprotį jis turėjo ir anksčiau, kol dar buvo Argentinos kardinolas Bergoglio. Juk geras kunigas negali būti abejingas žmogaus skausmui ir vargui, visada prireikus turi ištiesti pagalbos ranką, nepraeiti abejingai pro šalį. 

Popiežius Pranciškus ragina visus gerbti gamtą ir ja rūpintis. Aš tave stebiu, mano mažyti, ir džiaugiuosi tavo poelgiais. Gamta yra labai svarbi tavo gyvenimo dalis. Tu brangini ir saugai kiekvieną augalą, kiekvieną gyvį — net mažiausią vabalėlį. Niekada be reikalo nenulauži medžio šakos, neišgąsdini žvėries. Prisimenu, kaip tu barei sesutę, kuri šiaip sau prisiskynė pievos gėlių ir paskui jas numetė šalikelėje, o kai koja sumindžiojo mažą vabalėlį, tu verkei ir sakei, kad ir šis mažas Dievo sukurtas padarėlis nori gyventi. Dabar žmonės nesaugo gamtos, nesirūpina jos ateitimi. Niekam neskauda, kad kertami miškai ir žalojama gamta. Žmogus nepagalvoja, kad netinkamu elgesiu gali labai pakenkti: palieka šiukšles, nesijaudina skindamas retus augalus, laužydamas medžių ar krūmų šakas. Žmogus net nepagalvoja, kad nuo palikto butelio gali kilti gaisras, o šukė – sužeisti gyvūną. Džiaugiuosi, kad tau gamta yra brangintinas turtas. Noriu, kad visada tausotum ir saugotum gamtą — mūsų visų turtą. 

Mielas vaikeli, būk visada paprastas, kuklus ir geras vaikas, kuris užjaus atsitikus nelaimei, išties savo mažą rankelę ir pagelbės bėdoje. Klausyk Dievo žodžio, sek Jėzaus pėdomis, laikykis dešimties popiežiaus Pranciškaus patarimų, kaip gyventi laimingai, ir pats būsi laimingas, o atsitikus nelaimei – nepasiduok. Juk, pasak popiežiaus Pranciškaus, kiekvienas išbandymas yra Dievo dovana, siunčiama mums iš meilės, todėl svarbu neužsisklęsti aimanose, nenuleisti rankų, o dėkoti ir džiaugtis. 

Naktis trumpa ir mums metas išsiskirti. O dabar, mano mažasis drauge, sapnuok pačius šviesiausius sapnus... Aš tave palieku... Jei vėl norėsi, kad tave aplankyčiau, pakviesk ir aš mielai vėl su tavimi pabūsiu...

Vėl tyliai suplasnojo sparnai, ir angelas, dar kartą švelniai paglostęs vaiką, išskrido pro atvirą langą... Dangus buvo sėte nusėtas mirgančių žvaigždžių, pro langą sklido vėsa ir vasaros nakties kvapas... Palaima ir ramybė tvyrojo visame Dievo pasaulyje... O kaip gera jame gyventi...

fondas