Unsplash.com nuotrauka.

Romano „Šeimos reikalai“ (iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė-Steiblienė, išleido „Tyto alba“) autorius, indų kilmės Kanados rašytojas ROHINTONAS MISTRY gimė 1952-aisiais Bombėjuje, studijavo matematiką ir ekonomiką, 1975 m. su žmona apsigyveno Toronte.

Rašytojas išleido apsakymų rinkinį ir tris romanus, nominuotus „Booker“ premijai. Garsiausias iš jų – „Trapi pusiausvyra“, išleistas lietuviškai 2015 metais, laikomas viena iš dešimties geriausių knygų pasaulyje apie Indiją.

Įspūdžius iš susitikimo su Rohintonu Mistry pasakoja ir jį kalbina kanadiečių žurnalistė Linda Richards.

Rašytojas Rohintonas Mistry. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Santūrus ir tyliakalbis, bet pasitikintis savimi Rohintonas Mistry tuoj ėmė griauti mano apgalvotą interviu planą. Jaukiame viešbučio bare rašytojui pasirodė per triukšminga.

Nuėjome į konferencijų salę, radome ramų kampą, ant serviravimo stalelio pasistačiau diktofoną.

Interviu žadėjo būti įdomus. Iš pradžių R. Mistry drovėjosi ir kalbėjo tyliai, bet netrukus pagyvėjo ir net įsismagino stulbindamas talentu ir sąmoju.

Be to, Rohintonas Mistry – nepaprastai fotogeniškas, bet internete yra tik kelios geros rašytojo nuotraukos. Rohintonas Mistry – griežtas, sąmojingas ir velniškai pastabus. Prieš ką nors sakydamas viską apmąsto. Nors jo balsas švelnus ir tylus, jis bet kada gali pasakyti ką nors stebėtinai kandaus. R. Mistry žino, ko nori, ir nė už ką nesutiks nusileisti. Jis labai mandagus, bet nepalenkiamas, – ir tikrai dėl to neatsiprašinės. Viską, ką dabar turi, rašytojas pasiekė pats – nuėjo savo kelią ir žino, kad nebūtų nieko pasiekęs, jei būtų leidęsis į kompromisus.

Jo naujausias romanas „Šeimos reikalai“ puikus – nuoširdus, šeimyniškas, artimas kiekvienam ir kupinas egzotiškų kvapų. Kaip ir pats R. Mistry, pagrindiniai „Šeimos reikalų“ veikėjai yra parsai, nedidelė religinė bendruomenė, išpažįstanti zoroastrizmą. Tačiau rašytojas sako, kad „Šeimos reikalai“ nėra autobiografinis romanas. Nors veiksmas vyksta Bombėjuje, išbandymai, su kuriais susiduria knygos veikėjai, ir jų sprendimai bendražmogiški. Susitapatinti su personažais ir įsijausti į jų problemas gali bet kokios šalies skaitytojai.

Senolis našlys Narimanas serga Parkinsono liga. Juo rūpinasi suaugę podukra Kumė ir posūnis Džalas. Ji – valdinga, amžinai surūgusi ir viskuo nepatenkinta moteris, savo brolio Džalo priešingybė. Džalas paslaugus, paklusnus, daro viską, ko paprašomas. Didžiausia Kumės svajonė – kad įseserė Roksana, vienintelė tikra Narimano duktė, viena rūpintųsi tėvu, nors Roksana su vyru ir dviem sūnumis glaudžiasi mažyčiame bute. Kai Kumei galiausiai pavyksta iškraustyti patėvį į įseserės namus, Roksanos šeimai išlaidos dar padidėja, finansinė našta tampa nepakeliama. Kumė daro viską, kad patėvis visam laikui liktų Roksanos namuose, ir netrukus Roksanos vyras, slegiamas skurdo, pradeda apgaudinėti savo darbdavį.

Šiame romane R. Mistry atskleidžia, kaip šeimos saitai iškelia mūsų geriausias ir blogiausias savybes. Autorius supranta, kaip žmonės gyvena Indijoje, nes pats kilęs iš Bombėjaus parsų šeimos.

Persikėlęs į Kanadą, Mistry, jo žodžiais tariant, susirado „beprasmį klerko darbą“. Norėdamas nuvyti nuobodulį, jis užsirašė į Toronto universiteto anglų literatūros ir filosofijos paskaitas. Būtent ten jis suvokė, kad gali pasakoti istorijas.

„Man visada patiko skaityti knygas, o tada susimąsčiau, kodėl nepabandžius parašyti istorijos pačiam“, – sako jis.

R. Mistry talentas buvo greitai įvertintas. Paskatintas žmonos, jis dalyvavo novelės konkurse ir laimėjo – pirmoji novelė „Vieną sekmadienį“ pelnė „Hart House“ literatūros premiją. Po metų ja buvo apdovanota kita jo novelė, ir jis tapo pirmuoju rašytoju, pelniusiu šią premiją du kartus.

1987-aisiais buvo publikuota pirmoji jo knyga – novelių rinkinys „Tales From Firozsha Baag“, bet tarptautinę šlovę atnešė debiutinis romanas „Such a Long Journey“. Knyga pelnė prestižinę Generalgubernatoriaus premiją (Governor Generalʼs Award), Britanijos tautų sandraugos rašytojų premiją (Commonwealth Writers Prize), buvo nominuota „Booker“ ir „Trillium“ premijoms.

Rašytojas dažnai lankosi Indijoje ir rašo apie ją knygas, bet neplanuoja ten grįžti: „Persikelti atgal į Indiją jau būtų sunku. Tai būtų antroji emigracija, o aš manau, kad vienam gyvenimui per akis ir vienos...“

Kai debiutinis romanas sulaukia tokio pripažinimo, sunku išlaikyti kartelę, bet 1995 m. pasirodžiusi „Trapi pusiausvyra“ įrodė, kad Rohintoną Mistry šlovė aplankė ne atsitiktinai. „Trapi pusiausvyra“ buvo apdovanota „Giller“ premija, Winifredos Holtby premija, dienraščio „Los Angeles Times“ skiriama premija už geriausią grožinės literatūros knygą, taip pat buvo įtraukta į trumpąjį „Booker“ premijos nominantų sąrašą.

2002 m. pasirodęs trečiasis romanas „Šeimos reikalai“ sulaukė ne mažesnės tarptautinės šlovės. Kaip ir ankstesni romanai, jis pateko į trumpąjį „Booker“ premijos sąrašą, buvo nominuotas Dublino IMPAC literatūros premijai, apdovanotas Kirijamos Ramiojo vandenyno šalių premija, Kanados rašytojų asociacijos premija ir Timothy Findley premija.

Rohintono Mistry romanai – visiška priešingybė Grishamo tipo trileriams, siužetas plėtojamas subtiliai, bet labai įtaigiai, ir skaitytojui prieš akis pamažu skleidžiasi veikėjų gyvenimas.

R. Mistry tvirtina, kad rašymas jam – organiškas procesas: „Pradėdamas rašyti aš jau turiu galvoje bent vieną personažą, apie kurį noriu pasakoti. Užtenka vieno veikėjo, ir kelionė prasideda. Paprastai jau pačioje pradžioje numanau, kur mane nuves ta istorija. Žinoma, ji gali pakrypti ir kita linkme, bet visada bent jau miglotai nutuokiu, kuo viskas baigsis.“

Rašytojas dažnai lankosi Indijoje ir rašo apie ją knygas, bet neplanuoja ten grįžti: „Persikelti atgal į Indiją jau būtų sunku. Tai būtų antroji emigracija, o aš manau, kad vienam gyvenimui per akis ir vienos...“

Pagal januarymagazine.com parengė Jūratė Dzermeikaitė