Lietuvos paviljonas. Norberto Tukaj nuotrauka.

Dirbtinio intelekto ir bioenergijos įrenginiai, kvapų ir garsų zonos, iš eksploatuojamo Šepetos durpyno atgabentos natūralios lietuviškos pelkės instaliacija, kūrybinės-eksperimentinės dirbtuvės, ekspedicijos ir leidiniai.

Tokiu kompleksiniu projektu, pavadintu Pelkių mokykla (angl. Swamp School), šiemet 16-ojoje Venecijos architektūros bienalėje prisistato Lietuva. Iki lapkričio 25 dienos veiksianti paviljono erdvė tapo infrastruktūra, talpinančia dizaino, pedagogikos ir meno eksperimentus.

Paviljono kuratorių menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų teigimu, egzistencinių, karo ir klimato grėsmių akivaizdoje pelkės tema leidžia nagrinėti nematerialias architektūros formas, sugyvenimo su kitomis gyvybės formomis būtinybę. Pelkė Lietuvos paviljone tampa būdu kalbėti apie ryšius tarp architektūros, gamtos, paveldo, natūralių ir žmonių sukurtų erdvių.

Akimirka iš Pelkių mokyklos. Norberto Tukaj nuotrauka.

Duris atvėrė su Pelkių radijo laboratorija

Pelkių mokykla duris Venecijoje atvėrė su Pelkių radijo laboratorija, kurioje architektai, dizaineriai, filosofai, urbanistai, mokslininkai ir garso menininkai iš viso pasaulio pasinėrė į akustinius erdvės tyrinėjimus.

Lietuvos paviljone atidarymo dienomis buvo galima sutikti pasaulyje pripažintus menininkus – garsų meno tyrėją ir eksperimentinės muzikos kūrėją Francisco Lopezą iš Ispanijos, norvegų garso menininkę Janą Winderen, menininkę, architektę ir muzikantę Nicole L'Huillier iš Čilės, kuri šiuo metu gyvena Bostone ir bendradarbiauja su „MIT Media Lab“. Jų kurtos muzikos instaliacijos ir kūrybinės dirbtuvės leido miestą suvokti kaip mokymosi erdvę.

Pasibaigus Pelkių radijui, birželio ir rugsėjo mėnesiais Lietuvos paviljone bus pristatomos dar dvi Pelkių mokyklos dalys. Birželio 26–30 dienomis laboratorija bus skirta aplinkosaugos ateities spekuliacijoms, pavadinimu „Ateities sala“ (angl. Futurity Island), o rugsėjo 24–29 dienomis numatyta laboratorija „Bendrabūvio“ (angl. Commonism) tema, skirta dialogo su kitomis gyvybės formomis scenarijų paieškai. Kiekvieną dalį kuruos pripažinti pasaulyje urbanistikos, filosofijos, architektūros profesionalai.

Lietuvos paviljono Venecijoje komisaras – architektas Pippo Ciorra, Nacionalinio muziejaus MAXXI Romoje Architektūros departamento vyriausiasis kuratorius.

Lietuvos atstovavimą Venecijos architektūros bienalėje finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Venecijos architektūros bienalė vyksta jau 16-ą kartą. Šiemet jos pagrindinė tema – laisva erdvė (angl. Freespace). Kviečiama tyrinėti, diskutuoti, skleisti savo vizijas, ką reiškia erdvės sąvoka, kas yra kokybiška, atvira erdvė. Šiemet Venecijos architektūros bienalėje dalyvauja 71 dalyvis, pristatomi 63 nacionaliniai paviljonai.

Lietuvos paviljono naujienos socialiniuose tinkluose:

Feisbuke.

Instagrame.

Tviteryje.

Internete www.swamp.lt.

Lietuvos paviljono atidarymas. Norberto Tukaj nuotrauka.
Paviljono kuratoriai menininkai Gediminas ir Nomeda Urbonai. Norberto Tukaj nuotrauka.
Lietuvos paviljonas. Norberto Tukaj nuotrauka.
Lietuvos paviljonas. Norberto Tukaj nuotrauka.
Lietuvos paviljonas. Norberto Tukaj nuotrauka.
Lietuvos paviljonas. Norberto Tukaj nuotrauka.
Lietuvos paviljonas. Norberto Tukaj nuotrauka.
Nicole L'Huillier įrašo Venecijos pelkes. Norberto Tukaj nuotrauka.
Kūrybinės dirbtuvės Pelkių mokykloje. Norberto Tukaj nuotrauka.
Akimirka iš Janos Winderen ekspedicijos. Norberto Tukaj nuotrauka.
Akimirka iš Janos Winderen ekspedicijos. Norberto Tukaj nuotrauka.
Akimirka iš Janos Winderen ekspedicijos. Norberto Tukaj nuotrauka.