Dr. Jonas Basanavičius su žmona Gabriele Eleonora Mol-Basanavičiene apie 1885 m.

2017 metų vasarą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje sėkmingai startavęs ciklas „Vox organi cathedralis“ („Katedros vargonų balsas“) šiemet kiekvieną vasaros ketvirtadienį, vidudienį, vėl kviečia vilniečius ir miesto svečius į mažuosius vargonų rečitalius.

2018 m. ciklo koncertai dedikuojami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir kviečia prisiminti ir pagerbti Nepriklausomybės akto signatarus. Koncertų programose skambės lietuvių, latvių, estų, lenkų, italų, prancūzų, čekų, šveicarų, vokiečių ir JAV kompozitorių vargonų muzikos kūriniai, atliepiantys signatarų asmenybes, gyventą laikotarpį, šalis, kuriose jie gimė, studijavo, dirbo, atliko diplomatinę misiją, gyveno emigracijoje.

Turbūt nieko stebėtina, kad pirmasis ciklo koncertas birželio 7 d. skirtas prisiminti tautos patriarchą dr. Joną Basanavičių. Jonas Basanavičius (1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabaliuose–1927 m. vasario 16 d. Vilniuje) – lietuvių tautinio judėjimo ideologas, mokslininkas, Lietuvos mokslo draugijos įkūrėjas, gydytojas, ypač domėjęsis Lietuvos istorija, lietuvių kultūra, rūpinęsis lietuviškos spaudos draudimo panaikinimu. 

Nemažą dalį aktyvaus gyvenimo J. Basanavičius praleido Vidurio Europos šalyse – Bulgarijoje, Čekijoje. Tačiau būtent su Praha susiję iškiliausi ir asmeniniai, ir visuomeninės J. Basanavičiaus veiklos įvykiai: čia jis susipažino su savo būsima žmona, čia parengė spaudai pirmąjį „Aušros“ numerį. Po 1904 m., atšaukus lietuviškosios spaudos draudimą, J. Basanavičiaus leidybos veikla nebebuvo laikoma nusikalstama, bet ir tuomet Rusijos caro administracija nuolat ignoruodavo jo pageidavimą grįžti į Lietuvą. Nors oficialaus leidimo ir negavęs, J. Basanavičius vis dėlto nusprendė̇ grįžti į tėvynę. Apsigyvenęs Vilniuje jis tuojau pat įsitraukė į audringą tų laikų politinį ir kultūrinį gyvenimą, susipažino su iškiliausiais Lietuvos inteligentais.

Panašiu metu į Vilnių gyventi ir dirbti persikėlė ir M. K. Čiurlionis (1875–1911). Tai ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje palikęs kompozitorius ir dailininkas. Savo kūrybinių ieškojimų įvairiapusiškumu M. K. Čiurlionis gali būti prilyginamas renesanso meistrams. Jis sukomponavo per 400 muzikos kūrinių, nutapė apie 400 paveikslų, grafikos darbų, paliko literatūros, publicistikos, poezijos kūrinių, eksperimentavo meninėje fotografijoje. M. K. Čiurlionio įsitraukimas į Lietuvos tautinio atgimimo judėjimą ir idealistinis aukojimasis meno vardan pristato jį kaip tipinį romantizmo epochos kūrėją. Jo moto, išsakytas laiške broliui Povilui, buvo apsisprendimas „visus savo esamus ir būsimus darbus skirti Lietuvai“.

Per trumpą, vos dvejus metus (1906–1908) trukusį, gyvenimo Vilniuje tarpsnį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, aktyviai prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų, taip pat būrė lietuviškus chorus ir jiems vadovavo.

Jis buvo pirmasis profesionalus Lietuvos kompozitorius, taip nuoširdžiai domėjęsis lietuvių liaudies dainomis – ne tik jas harmonizavo, naudojo jų melodiką savo originaliuose kūriniuose, bet ir rinko jas, analizavo jų savybes publicistikos straipsniuose. Šiandien, deja, nežinome, kiek iš viso M. K. Čiurlionis buvo sukūręs muzikos, nes didelė dalis rankraščių, manoma, sudegė karo metu ar kitaip dingo istorijos verpetuose. Išliko daugiausia eskizai, juodraščiai, gausūs muzikinių idėjų fragmentai. Vargonams turime sukurtus keliolika preliudų, fugų, porą choralų, aranžuotą religinę giesmę.

Atsižvelgiant į minimas sąsajas sudarytoje vargonininkės Indrės Gerikaitės „Vox organi cathedralis 2018” programoje – dviejų J. Basanavičiaus amžinininkų muzika: didžiojo lietuvių menininko M. K. Čiurlionio Fuga-choralas a-moll ir žymaus čekų romantizmo atstovo Františeko Musilo (František Musil) „Sonata Solemnis“.

Čekų vargonininkas virtuozas Františekas Musilas

Františekas Musilas (1852–1908) – garsus čekų vargonų virtuozas ir improvizatorius. Mokėsi Prahos Senamiesčio (Malá Strana) gimnazijoje ir tuo pa metu Josefo Prokscho (kompozitoriaus B. Smetanos mokytojo) muzikos mokykloje (fortepijono specialybės). 1865–1868 m. studijavo Prahos vargonininkų mokykloje, ją baigęs dirbo Prahos Šv. Kastulo bažnyčioje ir garsiojoje Šv. Vito Katedroje. 1870 m. spalį buvo paskirtas Brno Katedros vargonininku ir chorvedžiu ir dėstė kontrapunkto, instrumentuotės bei vargonų dalykus Brno vargonininkų mokykloje. 1908 m. lapkričio 28 d. F. Musilas netikėtai mirė pačiame jėgų žydėjime.

Amžių sandūroje greta Leošo Janačeko F. Musilas buvo garsiausias Brno muzikas. Jo kompozicijos apima platų žanrų spektrą: tai kūriniai vargonams (fugos, preliudai, postliudai, kadencijos), fortepijoniniai opusai, kamerinė muzika (3 styginiai kvartetai ir kt.), kūriniai orkestrui (Simfonija C-dur ir kt.), Serenada stygiams, chorinė muzika (Stabat Mater, 18 Mišių, 2 Requiem). Vargoninėje jo kūryboje pačiu reprezentatyviausiu veikalu laikoma „Sonata Solemnis“.

Pirmajame koncerte grieš vargonininkė Indrė Gerikaitė

Indrė Gerikaitė gimė 1979 m. rugsėjo 30 d. Mažeikiuose. Groti vargonais pradėjo būdama 15-os besimokydama M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau vargonus studijavo Vilniaus konservatorijoje, prof. L. Digrio klasėje. Nuo 2000-ųjų studijavo vargonus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2007 metais įgydama magistro diplomą.

I. Gerikaitė dalyvavo profesorių L. Lohmanno, G. Bovet‘o ir kt. meistriškumo kursuose. Solo, taip pat su įvairiais solistais ir chorais ji koncertavo Lietuvoje, Belgijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. 2004 m. tapo J. Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso III premijos laureate. 2008 m. II Jono Žuko vargonininkų konkurse pelnė II premiją ir specialųjį Latvijos vargonininkų gildijos prizą. 2007 m. dalyvavo tarptautiniame M. K. Čiurlionio vargonininkų konkurse. 2010-aisiais tapo III J. Žuko vargonininkų konkurso II premijos laureate.

Dešimtį metų I. Gerikaitė dirbo Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios vargonininke ir choro vadove, o nuo 2015-ųjų ji vargonuoja Pilaitės Šv. Juozapo parapijoje Vilniuje, vadovauja bažnyčios chorui. Nuo 2017 m. I. Gerikaitė yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė.