Strefan Lunte, Europos Sąjungos šalių vyskupų konferencijos (COMECE) atstovas. Organizatorių nuotrauka

„Kokiomis vertybėmis vadovaujasi Europa?“ – tokia tema šiemet į Kauną sukvietė tarptautinės Kolpingo draugijos narius iš 18 šalių.

Gegužės 25-27 d. Lietuvos Kolpingo draugijoje, Kaune, vyko Europos Kolpingo draugijų kontinentinė konferencija, tuo pačiu paminėtas ir Kolpingo draugijos 25-erių metų veiklos jubiliejus Lietuvoje. Renginio partneris ir pagrindinis rėmėjas – K. Adenauer fondas Lietuvoje, šiais metais taip pat minintis savo veiklos 25-tį. Konferenciją savo dalyvavimu pagerbė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas.

„Mes, europiečiai, turime išmokti kartu melstis, o tai nėra lengva“, – pastebėjo pranešėjas p. Stefan Lunte (Katalikiško savaitraščio, leidžiamo nuo 1955 m., redaktorius, renginyje dalyvavęs kaip COMECE atstovas), kalbėdamas apie konfrontaciją tarp vietos valdžios ir bažnyčios. Jo nuomone, tai būdinga ne vienai atskirai šaliai, o visoms Europos Sąjungos narėms, todėl katalikiška bendruomenė turėtų kelti klausimą ne tik dėl socialinės veiklos, bet dėl ES ateities bei vertybių.

Anot p. Lunte, ypatingo dėmesio nusipelno dvi vertybės: taika ir laisvė: „Ekskomunistinės valstybės yra patyrusios, kas yra taika be laisvės. Dabartiniame pasaulyje kiekvienas europietis turėtų savęs paklausti, ką jis gali padaryti, kad išsaugotų taiką pasaulyje. Taika gali būti pasiekta tik esant socialinei lygybei. Kalbant apie lygybę, turime rinką, kurioje žmonės gali laisvai judėti, tačiau ar ši rinka yra visuomeniška?“.

Pranešėjas taip pat atkreipė dėmesį į didelius valandinio darbo užmokesčio skirtumus tarp įvairių ES šalių, nerimą keliančią senėjimo problemą: „Katalikai yra mokomi, koks turi būti tikrasis kelias. Dvasinės vertybės turi būti aukščiau, nei ES pareikalavimai, – teigė jis. – Kalbant nacionalistiškai, turime veikti kaip katalikai Europoje, kooperuotis ir remti vieni kitus. Šeimos yra pagrindas, neturėtume to pamiršti. Nelaukime, kad visi žmonės taptų tikinčiais. Mes, krikščionys, tikime Dievu, kuris yra kertinis akmuo. Galvokime apie bendrą maldą. Stenkimės priminti ES institucijoms, ką jos yra įsipareigojusios padaryti vardan socialinės lygybės“.

Karl Schiewerling, Krikščioniškos socialinės politikos fondo pirmininkas. Organizatorių nuotrauka

K. Schiewerlingas, Krikščioniškos socialinės politikos fondo pirmininkas, jau anksčiau lankęsis trijose Baltijos valstybėse kaip Vokietijos Bundestago narys ir susipažinęs su mūsų tautos specifiniu charakteriu bei domėjęsis lietuvių galimybe kreiptis į parlamentą ir išsakyti savo problemas, pasidžiaugė Lietuvos Kolpingo veikla ir gebėjimu savo veiklą vykdyti sąžiningai. „Visa, ko jūs išmokote iš tarptautinės bendrijos, nebūtų vertinga be čia dirbančių puikių žmonių – atėjusios idėjos papuolė į labai derlingą dirvą“.

Paklaustas, kodėl Adolfo Kolpingo prieš beveik 200 metų deklaruotos idėjos nesensta, jis atsakė: „Tai yra vertybės, atėjusios iš gamtos. Žmogus taip sutvertas, kad yra priklausomas nuo kitų žmonių. Gyvendamas kartu su kitais jis suvokia, kad turi ir kitiems kažką duoti ir veikti drauge. Atsigręžkime į istoriją: visos ideologijos, kurių centre buvo ne žmogus, baigdavosi tuo, kad žmogus žmogui tapdavo vilku“.

Elisabeth Bauer, Konrado Adenauerio Fondo atstovybės Baltijos ir Šiaurės šalyse vadovė. Organizatorių nuotrauka

Europos Kolpingo prezidentė Margrit Unternährer, dalyvavusi LKD jubiliejiniuose renginiuose, pasidžiaugė Lietuvoje nuveiktais darbais: „Tai yra stipri organizacija, turinti labai aktyvias Kolpingo šeimas. Ypatingai svarbios yra veiklos, susijusios su švietimu: kolegija, vaikų darželis ir būsima pradinė mokykla. Jaunimo išsilavinimas buvo viena svarbiausių A.Kolpingo idėjų“. Moteris prisiminė, kaip pati jaunystėje įsiliejo į Kolpingo organizacijos veiklą Šveicarijoje: „Mane jau tada labai žavėjo, kad Kolpingo bendrija yra labai tarptautiška. Be to, visas A.Kolpingo gyvenimas, tai, kas jį žavėjo – man buvo įdomu ir vertinga. Jei jaunimas gali gauti išsilavinimą savo šalyje ir likti savo šalyje, tai yra vertybė, kuri yra sukuriama tai šaliai. Labai aktualus tampa ir senjorų darbas: ką daryti, kad jų gyvenimas būtų orus. Jei priklausytum futbolo klubui ar muzikos grupei, turėtum turėti specialius įgūdžius, o Kolpingo draugijai nieko ypatingo nereikia, tereikia norėti ir gali atsakingai veikti.“

Tarptautinės Kolpingo bendrijos nariai vienbalsiai sutiko, kad išsilavinusiam jaunimui išvykstant iš savo gimtos šalies, ji yra skurdinama. „Vyrauja tendencija, kad jauni, kvalifikuoti žmonės emigruoja į centrinį ES bloką, dėl to įsivyrauja demografinė panika, struktūriškai silpnesnės Europos teritorijos yra apleidžiamos“, – savo kalboje teigė p. Lunte. Apie tai savo pranešime užsiminė ir p. Edy Wagner iš Liuksemburgo Kolpingo draugijos: „Neturėtų būti taip, kad firmos ar valstybės verbuotų kaimyninėse šalyse išsilavinimą gavusius darbuotojus, tuo darydamos žalą tai šaliai. Koncentracija ekonomikoje reiškia tik pelno optimizavimą. Tačiau nuo to nukenčia žmonės: netenka savo šaknų, sugriaunamos šeimos, sunaikinama vietinė pramonė“.

Anot p. Wagner, A.Kolpingo deklaruotos idėjos itin svarbios šiandien, nes „didžioji masė žmonių gyvena vis didesnį pagreitį įgaunančiame gyvenimo tempe, skaitmeniniame, robotizuotame pasaulyje, kur pačių žmonių reikia vis mažiau, kur atsakomybė, pagarba ir žmogiškumas priešpastatomas pelno siekimui ir godumui, žmonių sambūvis tampa vis sudėtingesnis, net neįmanomas“.

Pradėdamas konferenciją, LKD Valdybos pirmininkas kan. Saulius Filipavičius pasidalino prisiminimais: „Kolpingo draugija įsikūrė, kai Lietuvos dar nebuvo apleidę sovietų tankai. 1993 m. rugsėjį, likus kelioms dienoms iki Popiežiaus vizito, sovietų tankai paliko Lietuvą. Tokiame kontekste kūrėsi Kolpingo draugija.“

Lietuvos Kolpingo draugijos nacionalinė sekretorė Lina Kalibataitė. Organizatorių nuotrauka

Lietuvos Kolpingo draugijos vadovė Lina Kalibataitė pasidžiaugė, jog per ketvirtį amžiaus pavyko nuveikti išties daug: įkurta pirma aukštoji mokykla Tarptautinės Kolpingo draugijos kontekste – Kolpingo kolegija, kuri šiemet skaičiuoja jau 22 metus, šią aukštąją mokyklą yra baigę 1500 absolventų. „Didžioji dauguma absolventų gauna darbą, iš darbdavių sulaukiame palankių atsiliepimų, ypač gerai yra vertinami socialinio darbo, vaiko gerovės ir socialinės apsaugos, teisės ir kiti specialistai“, – pridūrė S.Filipavičius. M.Unternährer pateikė kitą unikalų pavyzdį: „Kolpingo kolegiją lanko neregys studentas, kuris valstybiniame universitete neturėjo šansų mokytis, todėl perstojo į mūsų kolegiją, kurioje mokslas orientuotas į kiekvieną studentą“. Šalia Kolpingo kolegijos veikia vaikų darželis, nuo 2018 m. rudens veiklą pradeda pradinė mokykla.

Kaip ir daugelis Lietuvos tikinčiųjų, Lietuvos Kolpingo bendruomenė labai laukia šį rudenį atvykstančio popiežiaus Pranciškaus. Norėtųsi, kad atvykęs popiežius būtų nustebintas darnios, dvasiškai turtingos, veiklios ir socialiai atsakingos visuomenės nariais, kurių ugdymu savo veiklomis kasdien rūpinasi Lietuvos Kolpingo bendruomenė.

Adolfas Kolpingas (1813-1865) – katalikų kunigas, vienas žymiausių XIX a. Socialinio katalikiškumo vadovų, puikus socialinis auklėtojas, kurio vardu pavadinta draugija – katalikiška švietimo bei veiklos bendruomenė akcentuoja šeimyniškumą bei globą gyvenimo kelyje. Lietuvos Kolpingo draugija dirba šeimos politikos srityje, organizuoja kriškščioniško mokymo seminarus, dalyvauja vietinių ir tarptautinių projektų rengiime, švietimo bei socialinėje srityse.