Unsplash.com nuotr.

Neretai sveikatos ir gyvybės žmonės nevertina iki lemiamo momento, kai iškyla neišvengiamas pavojus sau ar artimajam. Patekus į tokią situaciją labiausiai norime šalia turėti kvalifikuotą sveikatos priežiūros specialistą, galintį atlikti reikiamus veiksmus.

Deja, retam nelaimės akivaizdoje pasiseka pašonėje turėti minėtą profesionalą. Nepaisant to, netikėtai ūmios būklės ištiktas žmogus negali laukti ir pagalba jam reikalinga nedelsiant. Kiekvieno mūsų žmogiška, pilietinė, moralinė ir etinė pareiga yra būti tuo, kuris savo rankose saugos nukentėjusio žmogaus gyvybę iki kol atvyks medicinos personalas. Šiandien kiekvienas turime atsakyti sau į klausimą – ar priėję prie nelaimės ištikto žmogaus žinotume, kokie turi būti mūsų veiksmai?

Net jeigu ir atsakymas į šį klausimą yra „ne“, kaltininkų dėl tokios situacijos ieškojimas daug naudos neatneš, daug svarbiau yra atkreipti dėmesį į spragas bendrojo ir specializuoto ugdymo sistemose, atsiradusios dėl esamų programų neveiksnumo ir tobulinant šį mechanizmą siekti užkirsti kelią galimoms nelaimėms.

Viena iš pagrindinių institucijų, kurioje dažniausiai susiduriama su pirmosios pagalbos mokymu yra ne bendrojo ugdymo, bet vairavimo mokykla. Tačiau ar tikrai kiekvienas pilietis, turintis vairuotojo pažymėjimą išklausęs pirmosios medicininės pagalbos kursus ir gavęs tą patvirtinantį dokumentą gali suteikti pirmąją pagalbą? Gyvybės palaikymo manevrai privalo būti atlikti tinkama tvarka ir technika, kuri yra pakankamai subtili, todėl kelių valandų trukmės užsiėmimas vargiai gali užtikrinti kokybiškus įgūdžius. Deja neretai būtent šie kursai tampa daugiau formalumu nei praktinėmis dirbtuvėmis. Pirmosios medicininės pagalbos teikimo žinios turi būti nuolat kartojamos, tobulinamos ir papildomos, siekiant, kad jos būtų kokybiškos, žinių pamatas turėtų būti suteiktas besimokant bendrojo ugdymo mokyklose.

Mokyklos vykdo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patvirtintą Žmogaus saugos bendrojo ugdymo programą. Pastarosios dalimi yra ir pirmosios pagalbos mokymas, kuris kaip ir kitos programos dalys, gali būti vykdomas mokyklos pasirinkta tvarka.

Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) atlikto tyrimo duomenimis net 94% moksleivių nesiimtų iniciatyvos pamatę žmogų, kuriam reikalinga pagalba, nes jaustų įgūdžių trūkumo sukeltą baimę. Tai leidžia kelti klausimą, ar tikrai pirmosios medicininės pagalbos mokymas yra kokybiškai užtikrinamas? Nepaisant to, didžioji dalis moksleivių pagalbos kreiptųsi į klasės auklėtoją, tačiau pedagogai savo medicininės pagalbos žinias privalo atnaujinti tik kas penkerius metus. Svarbu, kad net ir vaikams būnant be priežiūros jie žinotų, ką tiksliai reikia daryti, norint sulaukti būtinos pagalbos. Neretai jie tampa vieninteliais, kurie tinkamu metu gali užkirsti kelią rimtiems sveikatos sužalojimams.

Atsižvelgusios į esamą situaciją nevyriausybinės organizacijos ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo kryptingą darbą dėl aiškaus privalomojo pirmosios medicininės pagalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose.

Rawpixel/Unsplash.com nuotr.

Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA), Jaunieji maltiečiai, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga „Žingsnis“ ir Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) teigia, jog Lietuvoje privalo būti vieninga ir nacionaliniu mastu reglamentuota pirmosios pagalbos įgūdžių mokymo programa.

Kiekvienoje mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos specialistas pats sudaro pirmosios medicininės pagalbos mokymo planą ir paskiria valandas atitinkamiems įgūdžiams įgyti. Bendrojoje programoje taip pat nėra akcentuota teorinių bei praktinių įgūdžių svarba ir laiko santykis skirtingo tipo žinioms įsisavinti. Priešingai nei bendrųjų kompetencijų ugdymas, pirmosios pagalbos mokymas negali būti atliekamas laisvai pasirinkta forma ar tik integruojamas į kitas disciplinas. Ši programa privalo būti tęstinė, patvirtinta nacionaliniu mastu ir parengta remiantis galiojančiomis pasaulinėmis rekomendacijomis. Rekomenduotina, jog pamokas vestų medicininį išsilavinimą turintys ir praktikuojantys specialistai. Kiekviena mokykla privalo įsipareigoti kokybiškai užtikrinti šios programos vykdymą, o neturint galimybės užtikrinti specialistams reikiamų kompetencijų ar darbo sąlygų, siūlome mokymo tikslais į pagalbą pasitelkti tam akredituotas nevyriausybines organizacijas.

Svarbu siekti, kad nuoseklus ir sistemingas pirmosios pagalbos ugdymas mokyklose užtikrintų saugesnę, pilietiškesnę ir sveikesnę bendruomenę, galinčią drąsiai žiūrėti nelaimėms į akis, gebančią pasitelkti reikalingiausias žinias ir išsaugoti brangias gyvybes.

Teksto autorė yra Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) prezidentė.