Šiais šiuolaikinių technologijų ir sparčios kaitos laikais mokiniai, deja, vis dar mokosi pagal rutiną: keliasi anksti ryte, ateina į mokyklą, pusdienį sėdi klasėse žiūrėdami vienas kitam į pakaušius ir daro tai, ko jų prašo mokytojai. 

Tačiau yra ir kitokios mokymosi alternatyvos – istorinių ir gamtinių vietovių lankymas, tyrinėjimas, kūrybinės ir aktyvios veiklos, liaudies dainos ir šokiai gamtoje. Kaip tik tokios mokymosi praktikos vyko Raudonės pilyje, stovykloje mokytojams ir mokiniams „Gamtinis ir kultūrinis paveldas – mokinių gebėjimų ugdymui“. Lietuvos 100-mečiui įprasminti skirta kūrybinės patirtinė stovykla startavo birželio 6 d. ir truko tris dienas. Pirmąją dieną mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę padedant profesionaliai aktorei Gintarei Čepukonytei žaisdami susipažinti ir išbandyti save. Vėliau dalyviai kūrė pilies patalpų panaudojimo verslo planą pagal „business canvas“ modelį su VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ atstove Ugne Jakubauskaite. Po šios veiklos visi kartu vyko į Panemunių regioninį parką. Čia sudalyvavo gamtos mokyklos edukacinėse programose, kurias organizavo regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis kartu su darbuotojai. Dienos pabaigoje visų laukė aktyvi programa – naktinės orientacinės varžytuvės su LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Jurbarko jaunųjų šaulių 708-osios kuopos atstovais ir vadu ltn. Mariumi Jazukevičiumi. Stovyklos dalyviai, pagauti sportinio azarto, mokėsi naudotis kompasu, ieškojo Raudonės parke paslėptų objektų ir punktų, šaudė į taikinius, rungtyniavo, kas greičiau atliks visas užduotis.

Antrą dieną, po rytinės mankštos – sąspiečio (angl. flashmob), stovyklautojai vyko į Viešvilės rezervatą, kuriame kartu su Lina Šapkauskiene ir Jurgita Valentukoniene iš Goethe’s instituto projekto  CLILiG@Litauen. Vokiečių kalba „Tavo mokykloje tyrinėjo pelkės vandenį, o štai su projekto vadovu „Kodas – Nemunas“ Šarūnu Gerulaičiu tyrinėjo pelkių augaliją, štai Ginta Orintienė mokė, kaip kurti reklaminę žinutę apie šios pelkės išskirtinius augalus ar gyvūnus. Užduotis atlikti padėjo Viešvilės rezervato direktorius Algis Butleris ir rezervato darbuotojai. Pelkės užbūrė smalsius tyrinėtojus. Jie tikrai čia dar sugrįš! Vykstant autobusu į Sudargo piliakalnius, pervažiavus Šventosios upę dalyviai netikėtai persikėlė laiku į 1921 m. – juos sulaikė prūsų pasieniečiai. Griežtų karininkų lydimi sulaikytieji pateko į istorinę Smalininkų mokyklą, kurioje patyrė to laikmečio mokymosi atmosferą ir daug sužinojo apie Mažosios Lietuvos istoriją. Istorinę instanizaciją pristatė Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro vadovas dr. Arvydas Griškus su sūnumis. Viešvilės pasienio užkardos poste stovyklautojai susitiko su pasieniečiais ir susipažino su jų darbo ypatumais, o kinologai pademonstravo puikius savo pagalbininkų šunų įgūdžius. Sudargo miestelyje stovyklautojus pasitiko šio krašto kultūros puoselėtoja, bibliotekininkė Valerija Endriukaitienė. Ji papasakojo apie gyvenvietės istoriją, kultūrą bei aprodė nuostabaus grožio piliakalnius. Sudargo piliakalniai dalyvius užbūrė įspūdingu kraštovaizdžiu. Tyrinėdami jį, dalyviai kartu su Ginta Orintiene mokėsi retorikos meno ir su Žydre Jankevičiene – dainų. O kokios gražus čia tų dainų skambesys. Tai turi išbadyti kiekvienas! Diena užsibaigė piešimu ant akmenėlių ir senoviniais, Raudonės pilies dvasią atliepiančiais šokiais.

Trečioji stovyklos diena prasidėjo sąspiečiu (angl. flashmob) po kurio dalyviai išsiskirstė į tris grupes. Vieni kartu su UAB „Pixpro“, projektų vadovu VU kartografijos ir geoinformatikos katedros dėstytoju dr. Linu Bevainiu projektavo tiltą per Nemuną pasitelkiant droną, kiti tobulino viešojo kalbėjimo gebėjimus su aktoriumi Mantu Cegelsku, tretieji, vadovaujami UAB, Hnit-Baltic projektų vadovės dr. Jurgitos Rimkuvienės ir pasitelkę geografinę informacinę sistemą (GIS), kūrė pasakojimą „Gyvenimas prie Nemuno“. Dienos programą tęsė Europos Parlamento biuro Lietuvoje atstovų organizuotas protmūšis jaunimo ir Europos demokratijos tema. Stovykla baigėsi dalyvių refleksija ir apdovanojimais. Dalyviai vienareikšmiškai sakė, kad taip mokytis – mokiniai ir mokytojai kartu labai prasminga, įdomu ir smagu. 

Ką gi mano patys stovyklos dalyviai? Mokytoja Birutė Pauliukienė teigia, kad tokioje stovykloje verta dalyvauti, nes ne mokyklos suole, o patirtinėse veiklose įgytos žinios ir gebėjimai bus lengvai pritaikomi tolimesniam mokymuisi. Ši stovykla, anot jos, tai praktinė galimybė pabūti gamtoje ir kultūriniuose objektuose užsidėjus  „geografinius akinius“. 

Mokinei Gabrielei (10 m.) stovykla buvo labai įdomi: „Daug sužinojau apie gamtą, išmokau pasidaryti plūdę...“ 

Mokinė Ugnė (10 m.) išmoko orientuotis aplinkoje su kompasu.

Medai (18 m.) didžiausią įspūdį paliko kinologų darbas pasienio ruože.

Mokiniui Justinui (18 m.) patiko teatriniai žaidimai, kurie padėjo sustiprinti savivertę ir išlaisvinti kūrybingumą.

Kūrybinę praktinę stovyklą „Gamtinis ir kultūrinis paveldas – mokinių gebėjimų ugdymui“, vieną iš nacionalinio projekto „Kodas – Nemunas“ etapų, organizavo Jurbarko švietimo centras, Jurbarko r. Raudonės pagrindinė mokykla ir Ugdymo plėtotės centras.  

Teksto autoriai ir kartu kūrybinės stovyklos žurnalistai:

Justinas Račas, Jurbarko Antano Giedraičio–Giedriaus gimnazijos, 11 klasės gimnazistas

Gabrielė Bindokaitė, Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos 3 klasės mokinė 

Žurnalistų kuratorė Ginta Orintienė, Ugdymo plėtotės centro poskyrio metodininkė

Skaityti ir kitus šių autorių tekstus: Justinas Račas, Gabrielė Bindokaitė, Ginta Orintienė.