Nacionalinė vargonininkų asociacija birželio 14-ąją, minint okupantų režimo organizuotų masinių trėmimų pradžią, antruoju „Vox organi cathedralis“ koncertu pagerbia Vasario 16-osios signatarus-tremtinius. Vidudienį Vilniaus arkikatedroje Gedulo ir vilties dienos koncerte prisimenami šeši sovietų represijas patyrę signatarai: Kazimieras Bizauskas (NKVD suimtas, kalintas, 1941 m. sušaudytas), Petras Klimas (tremtinys, 1954 m. grįžo į Lietuvą), Donatas Malinauskas (tremtinys, tremtyje mirė 1942 m.), kun. Vladas Mironas (tremtinys, 1953 m. mirė kalėjime), Pranas Dovydaitis (tremtinys, 1942 m. sušaudytas) ir Aleksandras Stulginskis (tremtinys, 1956 m. grįžo į Lietuvą).

Birželio 14 dienos koncerto herojai – Lietuvos šviesuliai, spalvingos, labai intelektualios, neretai daug pasaulio matę asmenybės: antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis; diplomatas teisininkas, publicistas ir istorikas Petras Klimas, visuomenės veikėjas ir „12 Vilniaus apaštalų“ narys Donatas Malinauskas; kunigas, Lietuvos kariuomenės kapelionas Vladas Mironas; teisininkai ir žymūs ateitininkai Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis.

Atsižvelgusi į šios dienos minėjimą ir represuotųjų signatarų biografijų faktus, vargonininkė Agnė Petruškevičiūtė koncerte atliks tris kompozicijas. Tai Charles Tournemire’o I choralas-poema „Pater, dimmite illis“ iš op.67, tarsi analogija, sujungianti šių „liaudies priešų“ ir Jėzaus Kristaus Golgotoje patirtą dvasinį bei fizinį skausmą; Onutės Narbutaitės „Ėjimas į tylą“, simboliais ir užuominomis perteikiantis sovietinio režimo realybę (prisimenant, kad po ilgų lagerių ir tremties metų grįžę į Lietuvą A. Stulginskis ir P. Klimas buvo pasmerkti gyventi skurde, iki mirties persekiojami saugumo agentų) ir Alfredo Kalninio „Agitato“ (K. Bizauskas bei D. Malinauskas gimę dab. Latvijos teritorijoje).

Prancūziškasis misticizmas. Baltiškasis romantizmas ir minimalizmas

Prancūzų vargonininkas, kompozitorius Charles'is Tournemire'as (1870–1939), atsidavęs katalikas ir mistikas, ypač aukštai vertino liturginio vargonininko vaidmenį, sakydamas, kad vargoninė muzika, kurioje nėra Dievo, yra kaip kūnas be sielos” Jo 7 choralai-poemos, tai kūrinys, paremtas septyniais paskutiniais Kristaus žodžiais. Sukurti 1935 m., kompozitoriaus gyvenimo saulėlydyje, šie choralai yra vienas giliausių jo kūrinių, kuriuose susijungia išskirtinė Ch. Tournemire'o muzikinė kalba ir transcendentinis įkvėpimas. Kitas žymus prancūzų kompozitorius Olivier Messiaen'as šias refleksijas apie septynis paskutinius Kristaus žodžius apibūdino kaip absoliučiai genialias.

Koncerte skambės pirmoji šio ciklo dalis „Pater, dimmite illis; nesciunt enim quid faciunt“ („Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką daro“). Joje prieš akis iškyla grėsminga Golgota, kurioje tvyro fizinė, emocinė sumaištis ir tragedijos nuojauta. Nenuilstantis smulkių natų judėjimas, netikėti muzikos pertrūkiai, staigi spalvinė ir dinaminė kaita atspindi skausmingą vidinę Jėzaus būseną. Iš sumaišties visi šie tematiniai elementai palaipsniui surenkami į vientisą choralo melodiją. Trumpa koda su baigiamaisiais stipriais, staigiais smūgiais netikėtai nutraukia šį muzikinį pasakojimą.

Kančios, kataklizmų, pasaulio virsmo apraiškos juntamos ir 1981 metais sukurtame Onutės Narbutaitės (g. 1956) „Ėjime į tylą“ – čia meditatyvinė grigališkąjį choralą imituojant melodija konfrontuoja su apokaliptinėmis griūtimis (klasteriai, chromatiškai slystantys pasažai, brutaliai kalamas ritmas, liežuvėliniai registrai bose ir t. t.). Tai kartu ir persekiojamos bažnyčios bei totalitarinio režimo įvaizdžiai. Susiduria visiškai skirtingos muzikinės estetinės reikšmės: tyrumas, dvasinis nuskaidrėjimas ir brutali, mechaninė jėga. Jos negali papildyti viena kitos, nes tarp jų nėra dialektinio ryšio.

Latvių kompozitorius Peteris Vaskas, O. Narbutaitės bendramintis ir bičiulis, rašė jai laiške, kad ėjimas į tylą atspindi visos jų kartos siekį pasitraukti iš deformuoto okupacijos laikmečio. Taigi šis minimalistinis kūrinys, kupinas jaunos kūrėjos maištingumo prieš sistemą gestų ir nerimo ženklų, savaip įvardina epochinį XX a. pabaigos posūkį lietuvių vargonų muzikoje.

Alfredas Kalninis (latv. Alfrēds Kalniņš, 1879 m. Cėsys – 1951 m. Ryga) – Latvijos kompozitorius, vargonininkas, pedagogas, muzikos kritikas ir dirigentas; I latviškos operos kūrėjas („Banuta“, 1920 m.). Buvo labai produktyvus: parašė šimtus dainų, tiek solinių, tiek chorui, šešias kantatas (geriausiai žinoma „Jūra“), rašė ir fortepijonui, vargonams, orkestrui, aranžavo latvių liaudies muziką nevaržomai naudodamasis poetiniais vaizdais ir subtiliai, bet spalvingai traktuodamas liaudiškos muzikos savitumą.

Buvo patyręs vargonininkas, gerai išmanė vargonų specifiką – tai padėjo sukurti puikios muzikos šiam jo mėgiamam instrumentui. „Agitato“ vargonams buvo sukurtas 1938 m., bet pirmąkart publikuotas tik 2002 m.

Koncerte grieš Agnė Petruškevičiūtė

A. Petruškevičiūtė, gimusi 1984 m. rugsėjį Varėnoje, vargonų bakalauro ir magistro laipsnius įgijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2006 m. stažavosi Olandijoje, Groningeno (Šiaurės Nyderlandų) konservatorijoje, prof. T. Jellema (vargonų) ir prof. J. Hofmann (klavesino) klasėse.

Vargonininkė dalyvavo profesorių H. Vogel, W. Zerer, H. Metzger, J. Serafin, J. Gembalski, P. Dirksen, A. Rössler, M. Sander, L. Lohmann, H. M. Corrinth, L. Ghielmi, H.-O. Ericsson ir kt. meistriškumo kursuose. 2005 m. A. Petruškevičiūtė pelnė III premiją J. Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurse (Vilnius), 2012 m. ji tapo IV-ojo Jono Žuko vargonininkų konkurso III premijos laureate.

A. Petruškevičiūtė yra dirbusi vargonininke ir chorų vadove Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo, Vilniaus Šv. Onos ir Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčiose. Nuo 2011 m. ji vargonuoja Vilniaus arkikatedroje bazilikoje kartu su grigališkuoju choru „Schola Gregoriana Vilnensis“, nuo 2015-ųjų yra Aušros Vartų (Šv. Teresės) bažnyčios vargonininkė. Kaip solistė ir su įvairiais kolektyvais koncertavo Danijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje. Nuo 2017 m. A. Petruškevičiūtė yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos Valdybos narė.

Įėjimas nemokamas.