Kūdikėlio Jėzaus karūna. Roma (?), apie 1718 m. Auksas, liejimas, faktūravimas, emalis, brangakmeniai. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.

Šią savaitę Bažnytinio paveldo muziejus (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atvėrė duris į parodą Būk sveika, lobyne neaprėpiamojo Viešpaties! Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja. Trakų bažnyčios lobynas XV–XIX a.“ Lobyno atmosferos erdvėje – slėpiningoje prietemoje, prigesintų šviesų apsuptyje – pristatoma vieno ankstyviausių ir garsiausių stebuklingųjų atvaizdų Lietuvoje ir jo gerbimo istorija.

Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė papasakojo, kad ši paroda mums primena pagrindinę žinią – jog Trakų Dievo Motinos atvaizdas, kurio 300 metų sukaktį šiemet minime, yra vienas seniausių stebuklingųjų atvaizdų Lietuvoje ir seniausias pirmasis, karūnuotas popiežiškosiomis karūnomis 1718 metais.

Pirmasis atvaizdas, jomis karūnuotas didžiulėje, klestinčioje XVII amžiaus pabaigos–XVIII amžiaus pradžios Lietuvos–Lenkijos valstybėje – Čenstakavos Dievo Motinos 1717-aisiais. Ir tada po metų – Trakų Dievo Motinos“, – primena muziejaus direktorė.

Tai lobynas visomis prasmėmis – ir tikėjimo, ir estetikos, ir medžiagų, ir meistrystės. Vertingiausi dalykai, kokius turime Lietuvoje.

Trakų Dievo Motinos paveikslo aptaisas. Vilnius, 1677 m. Sidabras, kalimas, kalstymas, raižymas, auksavimas. Vilniaus vyskupo Stepono Mikalojaus Paco užsakytas reto meistriškumo auksakalystės kūrinys yra seniausias išlikęs Trakų Dievo Motinos paveikslo aptaisas. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.
Procesijų altorėlis. Lietuva. XVIII a. I p. paveikslas – XX a. pab. senojo kopija. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.

Trakų Dievo Motina – Lietuvos globėja

Legenda Trakų Dievo Motinos paveikslą sieja su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto, Trakų bažnyčios fundatoriaus, vardu. Nors fiziniai ir cheminiai tyrimai atskleidė, kad pirminis jo vaizdas priklausė vakarietiškai vėlyvosios gotikos tapybos tradicijai, gyvas pasakojimas, jog tai Vytautui Didžiajam Bizantijos imperatoriaus dovanota ikona.

Tyrinėtojai mano, kad prieš 1650 m. paveikslas buvo pritaikytas naujam altoriui, sumažintas ir pertapytas priartinant jį prie bizantiškosios ikonų tradicijos, pirmavaizdžiu laikant Dievo Motinos Snieginės ikoną iš Švc. Mergelės Marijos Didžiosios bažnyčios Romoje. Tai paryškino jo senumą ir sąsają su Vytautu Didžiuoju, kurio funduota Trakų bažnyčia buvo išpuošta bizantinėmis freskomis.

Žinios apie pamaldumą Trakų Dievo Motinai ir prie jo patiriamus stebuklus prasideda nuo XVII a. pradžios. Žinoma, kad 1602 m. Vilniuje kilus maro epidemijai vyskupas Benediktas Vaina su jėzuitais surengė viešą atgailautojų procesiją iš Vilniaus į Trakus, kviesdamas miestiečius melsti išsigelbėjimo prie tuomet jau garsaus Dievo Motinos atvaizdo.

1718 m. maloningasis paveikslas iškilmingai vainikuotas auksinėmis popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, kurias Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis išrūpino iš Vatikano bazilikos kapitulos nustatyta tvarka.

Kryžius-relikvijorius. Vidurio Europa (Prūsija?), XV a. pab.–XVI a. pr. Gotikinio kryžiaus-relikvijoriaus dalis – priekinė plokštė su Nukryžiuotojo figūra ir keturių evangelistų simboliais, išgraviruotais kryžiaus šakų galuose. Tai vienas seniausių liturginių dirbinių, išlikusių Lietuvoje. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.
Monstrancija. Tilžė, XVIII a. Sidabras, kalimas, kalstymas, auksavimas. Trakų istorijos muziejus. Jonas Frydrichas Šemnikas. Šv. Kryžiaus relikvijorius. Vilnius, apie 1724 m. Sidabras, kalimas, kalstymas, auksavimas. Johanas Laris. Monstrancija. Vilnius, 1751 m. Sidabras, kalimas, kalstymas, liejimas, auksavimas, emalis, brangakmeniai. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.
Trakų Dievo Motinos karūna. Augsburgas arba Vilnius, apie 1630–1655 m. Auksas, liejimas, emalis, brangakmeniai. Manoma, kad šią karūną Trakų Dievo Motinai galėjo padovanoti LDK kancleris Leonas Sapiega, jo sūnus LDK pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega arba vyskupas Jurgis Tiškevičius. Tyrinėtojai neatmeta ir karališkos dovanos versijos. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.

Trakų bažnyčios lobynas

Kiti, šalimais Trakų Dievo Motinos atvaizdo ir jo gerbimo ženklų, pristatomi kūriniai – įstabūs lobyno objektai. Pasak S. Maskauskaitės-Mažylienės, išties stebuklingai pasiekę mūsų dienas nesunaikinti, neišgrobti. Toks – vienas seniausių dirbinių Lietuvoje – gotikinis kryžius-relikvijorius, kadaise buvęs tūrinis, vadinamasis pacifikalas, susijęs su liturgija reikmuo. Išlikusi priekinė jo dalis – plokštė su Nukryžiuotojo figūra ir galuose išraižytais keturių evangelistų simboliais. 

„Ši šventenybė svarbi tuo, kad vos ne vienintelė tokia pasiekusi mūsų dienas, galbūt netgi iš XV amžiaus, o tai reiškia, kad beveik susitinka su pačiu Vytautu Didžiuoju“, – pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė.

Mūsų dienas pasiekė labai maža Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 1409 m. funduotos Trakų bažnyčios lobyno dalis. Žinoma, kad jame iki XVII a. vidurio buvo daug „senovinio darbo“ auksakalystės reikmenų, kurių XVIII a. pab. inventoriai jau nebemini. 

Įspūdingiausia ir visomis prasmėmis brangiausia Trakų bažnyčios lobyno dalis yra stebuklingojo Trakų Dievo Motinos paveikslo puošmenos – aptaisai ir karūnos. Trakų bažnyčia išsaugojo du sidabrinius paveikslo aptaisus, tris Švč. Mergelės ir keturias (įskaitant dvi priklausančias aptaisams) Kūdikėlio Jėzaus karūnas.

Muziejaus direktorė svarsto, kad kartais sunku plačiajai visuomenei perduoti žinią, kam dengti ir taip gražius paveikslus aptaisais, su tuo susiję labai daug dalykų: ir bizantinė tradicija, ir atvaizdo gerbimo tradicijos, ir ikonos teologija.

Jau 1630 m. buvo šešios skirtingos Marijos karūnos, kurių tik viena išliko iki šiol ir puošia Dievo Motiną. Ji datuojama XVII a. pr. ir mena Benedikto Vainos arba Eustachijaus Valavičiaus klebonavimo Trakuose periodą. Antroji, ypač puošni, emaliu ir brangakmeniais išdailinta, Marijos karūna siejama su Sapiegų giminės dovana. Parodoje eksponuojamos ir 1718 m. iš Vatikano kapitulos atsiųstos ir iškilmingai ant paveikslo uždėtos auksinės Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus karūnos.

1677 m. Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas garsiajam paveikslui užsakė sidabrinį auksuotą aptaisą – reto meistriškumo auksakalystės kūrinį. Jis pasiekė mūsų laikus netekęs vienos plokštės. Antrąjį išlikusį aptaisą, kuris ir dabar puošia paveikslą, 1723 m. nukalė Vilniaus auksakalys Jonas Frydrikas Šemnikas. Trakų bažnyčios lobyne aptinkame ne vieną šio garsaus menininko kūrinį. J. F. Šemninko plaktukui priklauso ir Trakų bažnyčios didžiojo altoriaus antepedijaus kalstiniai bei šešios altoriaus žvakidės. Nors šis meistras savo dirbinių nesignavo, jo unikalus braižas ir tam tikri mėgstami augaliniai ornamento motyvai leidžia priskirti jam ir du relikvijorius bei vieną iš septynių išlikusių XVIII a. mišių taurių.

Trakų Dievo Motinos karūna. Lietuva, 1610–1620 m. Sidabras, kalimas, kalstymas, auksavimas, brangakmeniai. 1630 m. Trakų Dievo Motinos paveikslas jau turėjo šešias karūnas. Viena iš jų – ši seniausia išlikusi ir iki šiol Dievo Motiną puošianti karūna. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.
Trakų Dievo Motinos paveikslo Kūdikėlio Jėzaus karūna. Venecija (?), XVII a. IV ketv. Auksas, kalimas, liejimas, filigranas, granuliavimas, emalis. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.
Arnotas. Puošmenos – XVII a. II p., aksomas ir galionas XX a. I p. Arnoto nugaroje išsiuvinėtas Marcijono Oginskio, Trakų vaivados (nuo 1670 m.), LDK kanclerio (nuo 1684 m.), herbas. Jo lėšomis buvo atstatyta Trakų bažnyčia ir dominikonų vienuolynas, sugriauti per 1655 m. karą. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.

Lobyno puošmena yra ir kito talentingo Vilniaus auksakalio Jono Lario sukurta ankstyviausia Lietuvoje rokoko stiliaus monstrancija, artima XVII a. pabaigos Augsburgo auksakalystės mokyklai. Ją iš suaukotų votų galėjo užsakyti Trakų bažnyčios prepozitas Vilniaus vyskupas Juozapas Stanislovas Sapiega.

„Turime ir daug tikrai gražių liturginių drabužių iš Trakų bažnyčios (iš turimų trisdešimties eksponuojami keli būdingiausi – red. past.), išsaugotų protingų dvasininkų dėka, dėl to, kad ši bažnyčia niekada nebuvo uždaryta. Stebuklas, kad nuo Vytauto Didžiojo laikų ji veikė be sustojimo. Ir taip jau yra – jeigu bažnyčia neuždaroma, jos šventenybių visada išlieka daugiau“, – teigia S. Maslauskaitė-Mažylienė.

Iš dar labai svarbių parodos kūrinių – labai garsus Marijos atvaizdo iš altorėlių raižinys, išleistas Trakų Dievo Motinos karūnavimo proga 1718 metais.

„Šis grafikos raižinys buvo tam tikra sklaidos priemonė. Ir žinoma, kad jo vario plokštė buvo saugoma Trakų bažnyčios lobyne, bet paskui nežinia kaip dingo. Mūsų laikus pasiekė tik raižiniai, beje, labai grobstomi kolekcininkų, nes turi lituanistinę, vytautinę trakiškinę simbolinę prasmę“, – pasakoja muziejaus direktorė.

Unikalūs ir parodoje eksponuojami Trakų Dievo Motinai dedikuoti votai. „Galima sakyti, Trakų Marija yra išsaugojusi pačius vertingiausius votus. Paprastai jie kilus karui, grėsmėms ar ekonominiams nuosmukiams būdavo perlydomi ir panaudojami išsikapstyti iš duobės, – tikina S. Maslauskaitė-Mažylienė. – Trakų Dievo Motinos votai išlikę nepaliesti – tuomet galima matyti visą jų įvairovę, parodančią turtingą krikščionišką paveldą, medžiagas, raižinius, atvaizdus, visus papuošalus, dovanotus Marijai.“

Parodoje – ir labai svarbi knyga, kurioje smulkiai aprašomos Trakų Dievo Motinos karūnavimo iškilmės.

Parodą galite apžiūrėti Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) iki 2018 m. rugsėjo 1 d.

Trakų Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus karūnos. Roma (?), apie 1718 m. Auksas, liejimas, faktūravimas, emalis, brangakmeniai. Popiežiaus pašventintos auksinės karūnos, kuriomis 1718 m. rugsėjo 4 d. buvo iškilmingai vainikuotas Trakų Dievo Motinos paveikslas. Marijos vainiko vidinėje pusėje pritvirtintas lotyniškas įrašas liudija, kad karūnas popiežiaus Klemenso XI leidimu iš Vatikano Šv. Petro bazilikos kapitulos parūpino Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis: „Karališkosios valdžios karūna visų valdovei, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karalienei Mergelei Marijai (...), pritarus šviesiausiajam ponui Klemensui XI, iš garbingiausios Vatikano kapitulos buvo Vilniaus vyskupo šviesiausiojo pono Konstantino Kazimiero Bžostovskio išrūpinta, įgyta ir, susirinkus gausybei žmonių, iškilmingai uždėta ant senosios galvos.“ Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.
Bartolomiejus Strachovskis. Trakų Dievo Motinos paveikslas. 1718 m., atspaudas 1882 m. Vario raižinys. Vroclavo graverio dirbtuvėje sukurtas raižinys skirtas Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo iškilmėms įamžinti. Raižinio klišė ilgus metus buvo saugoma Trakų bažnyčios lobyne, bet 1882 m. paskolinta Vilniuje leidžiamam leidiniui „Geradarystės darbai“ iliustruoti atgal nebesugrįžo. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.
Votai Trakų Dievo Motinai. XVII–XIX a. Tai padėkos už patirtą Dievo malonę ženklai. Mūsų regionui būdingi votai – metalinės plokštelės, kuriose iškalstomas ar išraižomas maldos adresatas – Dievo Motina, koks nors šventasis arba įvairūs ženklai, dažniausiai susiję su ligomis, iš kurių stebuklingai pagyta. Kaip votai Švč. Mergelei aukoti ir tikri papuošalai – auskarai, žiedai, perlų ir koralų vėriniai. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.
Trakų Dievo Motinos karūna. Roma (?), apie 1718 m. Auksas, liejimas, faktūravimas, emalis, brangakmeniai. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.
Papuošalai, aukoti Švč. Mergelei. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka.