Žmonės laiko plakatą su užrašu: „Vardan Bažnyčios vienybės, Barrosai, maldaujam tave – atsistatydink“. www.publimetro.cl nuotr.

Tikriausiai ne vienas prisimename gegužę Vatican news išplatintą pranešimą apie visų Čilės vyskupų atsistatydinimą. Daug detalių nėra žinoma, tačiau pats faktas – iškalbingas kaip reta. Nekyla abejonių, Čilės katalikų bendruomenės situacija – išties sudėtinga. Pagaliau išsprogo keleto dešimtmečių senumo pūlinys – norima išardyti nebaudžiamą seksualinį piktnaudžiavimą įgalinusią sistemą. Sprendimą vyskupai priėmė viešėdami Romoje, kur vyko intensyvios konsultacijos taip pat ir su popiežiumi Pranciškumi.

„Šios atviro dialogo dienos žymi svarbų etapą permainų procese, kuriam vadovauja popiežius Pranciškus, – rašoma vėliau išplatintame vyskupų laiške. – Vienybėje su juo norime atkurti teisingumą, atsiteisti už padarytą žalą, duoti naują impulsą pranašiškai Bažnyčios Čilėje misijai. Nuolankiai su viltimi visų prašome padėti mums eiti šiuo keliu.“

Visuotinis atsistatydinimas suteikia galimybę Pranciškui spręsti atskirai apie kiekvieno vyskupo tinkamumą, išvengiant galimų manipuliacijų ir pastangų išsaugoti „savus žmones“ Čilės hierarchijoje. Lig šiol popiežius priėmė trijų vyskupų atsistatydinimą. Dviem iš jų sukako pensijinis amžius, o apie trečiąjį sužinojome birželio 11 d.

Krizės simboliai: J. Barossas ir F. Karadima

Vyskupas Juanas Barossas – svarbi figūra šioje istorijoje. Ilgą laiką jam buvo priskiriama atsakomybė už tai, kad dar būdamas kunigas nieko nedarė, nors ir žinojo apie savo mentoriaus, kunigo Fernando Karadimos nusikalstamą elgesį.

Vyskupas Juan Barroso. CNS nuotr.

Kunigas Fernando Karadima, kuriam šiuo metu yra 88 metai, buvo Santjago elitinio jaunimo ugdytojas ir dvasinis vadovas. Jo įtakoje susiformavo dešimtys kunigų, keletas vyskupų. Ilgą laiką kunigas darbavosi parapijoje, kurią lankė turtingiausių ir įtakingiausių sostinės šeimų nariai. Dvasininką siejo ryšiai su generolo Augusto Pinocheto aplinka. Nors šešėlis ant šio kunigo pradėjo kristi dar 1984 m., kunigas nesulaukė rimtesnių įspėjimų ar sankcijų. Skundų sulaukė ir popiežius Benediktas XVI. 2004 m. buvo užvesta pirmoji, deja, greit nutraukta byla.

Tačiau ledai buvo pralaužti ir 2010 m. nukentėjusiųjų iniciatyva valstybinis baudžiamasis tyrimas buvo atnaujintas. Deja, teismui „pritrūko įrodymų“. Tiksliau, suinteresuotumo.

Laimei, 2011-aisiais Vatikanas pagaliau pripažino kunigo nusikalstamą elgesį bei paskyrė izoliuotą maldos ir atgailos gyvenimą.

Tuo tarpu vyskupas Barrosas, daugelio nusivylimui, liko nepaliestas. 2015 m. popiežius Pranciškus gynė šį kunigą ir paskyrė Osornos vyskupu, tuo sukeldamas tikrą protestų audrą šalyje.

Situacija tapo dar aštresnė šių metų sausį popiežiui Pranciškui lankantis Čilėje. Ištisus mėnesius žiniasklaida rašė vien apie kun. Karadimą ir tai, kad Pranciškus gina savo sprendimą, tvirtindamas, kad priekaištai Barrosui laužti iš piršto.

Pokyčiai prasidėjo visiškai neseniai, kai Vatikaną pasiekė 2,300 puslapių ataskaita, detaliau nušviečianti lytinio piktnaudžiavimo atvejus šalies klero gretose.

Pokyčiai prasidėjo visiškai neseniai, kai Vatikaną pasiekė 2,300 puslapių ataskaita, detaliau nušviečianti lytinio piktnaudžiavimo atvejus šalies klero gretose. Ataskaitą parengė Maltos arkivyskupas Charles'as Scicluna, vadovaujantis valdybai, kuri nagrinėja piktnaudžiavimo atvejus Tikėjimo doktrinos kongregacijoje, ir jo padėjėjas kun. Fr. Jordi Bertomeu Farnos.

Kun. Fernando Karadima (2016 m.) eldiario.es nuotr.

Balandžio 11-ąją pasirašytame laiške Pranciškus apgailestauja, jog situaciją Čilėje vertino klaidingai ir prašo aukų bei visų tų, kuriuos užgavo, jam atleisti. Popiežius Vatikane susitiko su nukentėjusiais asmenimis ir negailėjo kritikos Čilės vyskupų laikysenai.

Eilinių Bažnyčios narių akimis

Lytinio piktnaudžiavimo skandalas labai rimtai pakirto pasitikėjimą Bažnyčia, nors lig šiol Čilė buvo laikoma viena iš labiausiai katalikiškų Lotynų Amerikos šalių. Mažėja dalyvaujančiųjų Mišiose, vis retėja gretos paauglių siekiančių Sutvirtinimo sakramento.

„Manau, kad ši krizė buvo būtina, nes Čilės Bažnyčia padarė klaidų ir atėjo metas reformoms“, – CNS žurnalistams sako katalikų kunigas Patricio Moore. Anot pašnekovo, atėjo metas, kad centrinę vietą vėl užimtų Jėzus, o ne bažnytinė vadovybė. Vyskupų vaidmuo, pasak Moore, turėtų keistis, jie turėtų tapti skaidresni, mažiau autoritariški, gal tai padėtų atkurti pasitikėjimą tarp parapijiečių.

„Kai einu į bažnyčią, jaučiu skausmą ir liūdesį, kad žmonės ateina čia kentėti, o ne būti išgydyti. Tiek daug kaltės ir nerimo“, – teigia pasaulietė Ariela Lavado, pridurdama, kad nors vis dar tiki į Jėzų ir Mariją, tačiau stipriai abejoja institucija. Sunku visą šią situaciją paaiškinti savo paaugliams vaikams, kurie neišvengiamai kelia nepatogių klausimų.

„Esame pakrikštyti, esame lygiai šventi kaip ir klero nariai. Mes tai pamirštame ir viską paliekame jų vienų rankose, o neturėtume.“

Tačiau yra pasauliečių, kurie ragina liautis kaltinus Bažnyčios vadovus ir eiti pirmyn. „Kunigai ir vyskupai yra tokie pat žmonės kaip ir mes, – sako Concha. – Mes visi klystame. Esame pakrikštyti, esame lygiai šventi kaip ir klero nariai. Mes tai pamirštame ir viską paliekame jų vienų rankose, o neturėtume.“

Žurnalistų kalbintos katalikės moterys viltis deda į naująją kartą, kuri galėtų suformuoti labiau horizontalią hierarchiją. „Puoselėju svajonę, kad iš šios krizės, sugebėtume pasimokyti ir atnaujintume Bažnyčią. Norėčiau, kad pasauliečiai Čilėje padėtų kurti naują, geresnę bažnyčią, – sako Concha. – Prisimindami kryžiaus žygių ir Ispanijos inkvizicijos istoriją, kai buvo daromi baisūs dalykai, negalime pamiršti, kad tie patys laikai išugdė ir šv. Benediktą, ir šv. Ignacą Loyolą. Būtų nuostabu, jei ir mes turėtume pasaulietį šventąjį, kuris atnaujintų ir atkurtų Bažnyčią, padarytų mus visus geresnius.“

Laukia sudėtinga misija

Tuo tarpu arkivyskupas Charlesas Scicluna ir Jordi Bertomeu šiomis dienomis grįžo į Čilę, kur pradeda Vatikano inicijuotą „gydymo“ misiją Osorno vyskupijoje. Kaip pastebi „America today“ apžvalgininkas, priimdamas vyskupo Barroso atsistatydinimą šio vizito išvakarėse, Pranciškus rodo asmeninę paramą šiam gydymo procesui.

Kita vertus, priimdamas ir kitų dviejų vyskupų atsistatydinimą, popiežius duoda ženklą, kad sunki Čilės krizė slegia ne vien Barroso pečius ar tų daugiau nei 40 kunigų ir trijų vyskupų, kuriuos ugdė Fernando Karadima.

Jėzuitų kunigo Antonio Delfau teigimu, 2011 metais Vatikano paskelbtas Karadimos nusikaltimų pripažinimas yra riba, ženklinanti naują panašių procesų administravimą: „Nuo dabar, kiekviena seksualinio piktnaudžiavimo byla privalo būti tiriama skrupulingai, o ne vien pasitikint konkretaus Bažnyčios pareigūno nuojauta“, – sakė kunigas interviu „New Your Times“.

„Piktnaudžiavimas nebūtų buvęs įmanomas be politinio, socialinio ir religinės galios tinklo, veikusio ištisus 50 metų."

Čilės politikos analitikas ir Adolfo Ibáñezas universiteto Žurnalistikos mokyklos dekanas Ascanio Cavallo Karadigmos bylą pavadino „blogiausiu visų laikų Čilės Katalikų Bažnyčios skandalu“. Jis teigė: „Piktnaudžiavimas nebūtų buvęs įmanomas be politinio, socialinio ir religinės galios tinklo, veikusio ištisus 50 metų. Anot analitiko, 9-jame ir 10-jame dešimtmečiais Karadima buvo sukūręs paralelinę bažnyčią, patenkinančią labai specifinį Santjago elito sluoksnį. Ši parabažnyčia buvo užėmusi vyraujančią poziciją ir stipriai pakenkė visos institucijos prestižui nuo 2000 m.“

Kaip seksis ypatingiesiems Vatikano pasiuntiniams? Be abejo, nelengvai. Birželio 13 d. prabėgus vos keletai valandų po Šv. Sosto delegacijos susitikimo su valstybės pareigūnais dėl galimo bendradarbiavimo, Čilės policija ir valstybinis prokuroras atliko keletą netikėtų reidų įvairiuose Katalikų Bažnyčios biuruose. Buvo konfiskuoti dokumentai, susiję su seksualiniais nusikaltimais bei jų nutylėjimu.

Gestas buvo sutiktas su didžiule nuostaba, nes arkivyskupas Ch. Scicluna  po pasitarimo vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžė, jog „kanonis procesas jokiu būdu neturėtų trukdyti žmonėms išpildyti civilinę teisę“.

Prokuroras Emiliano Arias spaudai komentavo, jog vykdo tyrimą „ne prieš Katalikų Bažnyčią, o prieš individus, dirbančius Bažnyčiai“.

Čilės pareigūnai nesenai kreipėsi tiesiai į Vatikaną ir pareikalavo perduoti informaciją, surinktą apie kunigus ir kitus Bažnyčios darbuotojus, kaltinamus seksualiniu piktnaudžiavimu. Anot dienraščio „ El Mercurio” šiuo metu teismą yra pasiekusios „mažiausiai 40 bylų“.