Jėzus bylojo savo mokiniams: 
    „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: 'Mylėk savo artimą' ir neapkęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti geriesiems ir blogiesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. 
    Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, ką gi užsitarnaujate? Argi taip nesielgia ir muitininkai? Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, ką gi ypatingo nuveikiate? Argi to nedaro ir pagonys? Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“.

1 Kar 21, 17–29: Suvedžiojai nusidėti Izraelį

Ps 51, 3–4. 5–6a. 11. 16. P.: Viešpatie, būk gailestingas: esame tau nusidėję.


Šventojo Rašto skaitinį komentuoja kun. Vytautas Brilius

Visi žino Katekizme užrašytą ir visuotinai priimtą tiesą: Dievas yra teisingas – už gera atlygina, už pikta – baudžia. Šią tiesą patvirtina visuotinis priežastingumo dėsnis: kiekviena priežastis sukelia atitinkamų padarinių. Šis dėsnis daugiausia veikia ir moraliniame gyvenime.

Istorijos su karaliumi Achabu pabaigoje, kurią šiandien Bažnyčia skaito, kaip tik pasakojama, kokių siaubingų pasekmių sukėlė karalius ir jo niekšingi darbai, į kuriuos buvo sąmoningai ar nesąmoningai įtraukti daugelis kitų žmonių. Tačiau ir šioje istorijoje Dievas rodo ne vien teisingumą, bet ir gailestingumą.

Vis dėlto Dievas nori ne priversti, bet pakviesti žmones daryti gera, todėl Jėzus tarsi naują įstatymą, skelbia meilės priesakus: daryti gera, nepaisant, kuo už tai bus atlyginta: ne dėl bausmės baimės ar atlyginimo siekimo, bet dėl to, kad esame ne kažkieno kito, o paties gerojo Dievo vaikai.

Tokia nuostata ne vien paskatina, bet ir išlaisvina gėriui Kristaus sekėjus: jų gerieji darbai jau nepriklauso nuo to, ar kas kitas pirmasis padarė ar pažadėjo kažką gero, bet tiesiogiai nuo to, kad esame Dievo vaikai.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai