Šimtasis „Išvarymas“. Režisierius Oskaras Koršunovas ir aktorius Marius Repšys. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka.

Birželio 15 d. populiarusis Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Išvarymas“ buvo parodytas 100-ąjį kartą. Nuo 2011 m. gruodžio 21 d. rodomą spektaklį spėjo pamatyti apie 70 tūkst. žiūrovų, o aktoriai iš viso vaidino 600 valandų, t. y. 25 nepertraukiamas paras.

Šimtasis rodymas buvo ypatingas dėl netikėtumų žiūrovams ir dėl to, kad tai vienas paskutinių rodymų Didžiojoje LNDT scenoje. Bent jau artimiausius dvejus metus teatre jo pamatyti nebus galimybės – šešiais „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotas spektaklis dėl pastato rekonstrukcijos rudenį persikels į „Siemens“ ir „Cido“ arenas bei Klaipėdos Žvejų rūmus. OSKARAS KORŠUNOVAS, SAULIUS PRŪSAITIS, VYTAUTAS ANUŽIS, MARIUS REPŠYS, KĘSTUTIS CICĖNAS ir GAILĖ BUTVILAITĖ pasakoja apie spektaklį.

Šimtasis „Išvarymas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka.

Žiūrovams – staigmenos

Penktadienį į LNDT Didžiąją salę susirinkę žiūrovai buvo nustebinti – dar neprasidėjus spektakliui į sceną išbėgo Vandalas (akt. Marius Repšys), įsimaišęs tarp žiūrovų bučiavo moteris ir kalbino atėjusiuosius. Visą tai Vandalas telefonu tiesiogiai transliavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro feisbuko profilyje. Grįžęs į sceną, jis privertė visą salę išsitraukti mobiliuosius telefonus, susirasti LNDT paskyrą, pasidalinti įrašu ir galiausiai atsistojus skanduoti „Išvarymui“.

Vaizdo įrašas per savaitgalį sulaukė 40 tūkst. peržiūrų, daug pagyrimų, komplimentų ir kelių pasipiktinimų dėl Vandalo keiksmažodžių. Į sceną per šventinį rodymą Vandalas iškvietė režisierių Oskarą Koršunovą, kuris teigė, kad „Išvarymas“ jau tapo reiškiniu ir toks sėkmingas yra dėl to, jog yra labai žmogiškas, taip pat dėl puikaus muzikantų, aktorių ir dramaturgo darbo. Žiūrovai, be šventinio torto, dar buvo apdovanoti kompaktinėmis plokštelėmis su dviem gražiausiomis Sauliaus Prūsaičio sukurtomis dainomis iš spektaklio.

Šimtasis „Išvarymas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka.

„Išvarymas“ – epas apie lietuvių kelionę Pažadėtosios Europos link

Spektaklio režisierius už „Išvarymą“ pelnęs „Auksinį scenos kryžių“ Oskaras Koršunovas sako: „Per pirmą spektaklį žiūrovai iš netikėtumo sėdėjo it suakmenėję, nežinodami išeiti ar likti. Liko. Niekada joks spektaklis neturėjo tokių nuotykių scenoje ir tokių reakcijų salėje. Tai visiškas teatro hitas, septynerius metus rinkęs sausakimšą salę, o dabar keliausiantis į didžiausias arenas.

Per 100-ąjį spektaklį publika kartu su Vandalu atsistojusi skandavo „Išvarymas“ ir choru keikėsi. Ne todėl, kad suvandalėjo, o todėl, kad prisijaukino Vandalą kaip graikai „Odisėjos“ Kiklopą. Spektaklis tapo epu apie mūsų kelionę per dykumą Pažadėtosios Europos link. Mes judam jos link fiziškai ir metafiziškai, emigracijoje ir tėvynėje. Mūsų kelionė ten dar nesibaigė, bet jos pradžia – jau mitologinė. Kai praėjusiame tūkstantmetyje emigrantai „Latvijos“ autobusiukais leidosi į nežinomą civilizaciją kaip argonautai į Chalkidikę.

Ir tais laikais buvo milžinai Benai, Vandalai, Eglės, žalčių karalienės palikuonės. Istorijos, papasakotos emigrantų, dramaturgiškai perrinktos Mariaus Ivaškevičiaus, improvizuojamos aktorių ir palaikomos publikos, tapo fenomenaliu reiškiniu, kuris dar ilgai gyvuos.“

Šimtasis „Išvarymas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka.

Vytautas Anužis: Beno vežimėlis – tas pats, o personažas pasikeitė

Pagrindinio vaidmens Beno po N metų kūrėjas aktorius Vytautas Anužis sako: „Tai septyneri metai mano Beno gyvenimo. Jo suvokimo, jo keitimosi. Pats „Išvarymas“ keitėsi taip, kaip ir pati emigracija bei žmonių požiūris į ją – tik todėl spektaklis išliko gyvas. Galingai sustiprėjo humanistinės, filosofinės pjesės gaidos.

Nors išoriškai – viskas tas pats, tos pačios mizanscenos... Net mano Beno vežimėlis – tas pats, atlaikė. O mano Benas – keitėsi. Tyrėjas, žmogiškųjų ambicijų įgyvendinimo belaisvis ir kankinys – dabar finale pasiekia nušvitimą: jis negali keršyti Ramiaveidžiui, nes nebegali gyventi pagal „akis už akį, dantis už dantį“ principą. Tokį savo Beną dabar palieku finale – tikrajame nušvitime. Pokytis į gylį, paliečiant žmogaus absoliutaus išsilaisvinimo temą.“

Šimtasis „Išvarymas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka.

Marius Repšys: spektaklis labai subrendo

Vandalo vaidmens kūrėjas, aktorius Marius Repšys, už šį vaidmenį pelnęs „Auksinį scenos kryžių“, pažymi, kad spektaklis per septynerius metus labai pasikeitė, užaugo jame vaidinantys aktoriai: „Išvarymas“ yra kardinaliai pasikeitęs. Labai aiškiai atsimenu žmonių veidus per pirmąjį spektaklį. Kai pasakiau pirmą frazę, mačiau, kaip jie atsitraukė... atsilošė kėdėse, išsižiojo, išpūtė akis, žiūri ir nesupranta, kas dedasi. Reikėjo, kad praeitų nemažai laiko, kad jie priprastų prie keiksmažodžių, prie visko. Dabar žmonės jau priima tai labai natūraliai, noriai įsitraukia, kad ir kaip šiurkščiai aš su jais elgčiausi, supranta, jog tai yra spektaklio dalis. Man labai smagu, kad spektaklio metu galiu su jais pabendrauti.

Per septynerius metus spektaklis labai subrendo. Visų pirma mes užaugom. Aš labai užaugau, dabar daug giliau jaučiu tas vietas, kurios ypatingos. Atsirado gyvenimo patirtis, ir man asmeniškai daug kas atsitiko per tą laiką. Pats kitaip suvokiu emigraciją, išvažiavimą iš savo namų. Ši tema bus aktuali visada, bet spektaklyje ne vien ji – yra ir draugystės tema, yra ir ribinių potyrių. Tarkim, Eglės personažas – savęs nerandanti siela. Čia apie mus. Daug apie mus.

„Išvarymas“ man atidarė visas duris, nuo jo prasidėjo mano karjera. Tai man tikrai ypatingas spektaklis, ir aš jo tikrai niekada nepaliksiu. Nors kuo toliau, tuo fiziškai sunkiau vaidinti, bet nepasiduosiu, nes labai myliu šitą spektaklį.“

Šimtasis „Išvarymas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka.

Saulius Prūsaitis: „Išvarymas“ – mano profesinis mokytojas

„Man ir visai muzikantų grupei dalyvauti 100-ajame rodyme yra pasiekimas, ir teatre tai nedažnas įvykis. Retas spektaklis tiek gyvuoja, ypač turint omenyje tai, kad tai yra šimtasis rodymas su visiškai išparduotais bilietais. Aš tuo didžiuojuosi. Didžiuojuosi visa grupe, žinau, kad „Išvarymas“ jau tapo reiškiniu.

Spektaklis ilgas ir sudėtingas, tad yra buvę keli laikotarpiai, kai galvojau, kad nebenoriu daugiau čia būti, kad man nusibodo, bet „Išvarymas“ tapo tam tikru profesiniu mokytoju, parodžiusiu, ką daryti, kai mene įsivyrauja rutina. Dėl būtent šio spektaklio išmokau kantrybės ir kaip padaryti, kad pasikartojantis veiksmas nebūtų nuobodus. Yra tam tikri metodai, eilutės tarp eilučių ir ačiū „Išvarymui“, kad aš juos moku“, – sako spektaklio kompozitorius ir muzikantas Saulius Prūsaitis.

Šimtasis „Išvarymas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka.

Aktorius Kęstutis Cicėnas: tai primena roko koncertą

„Jautėsi, kad šimtasis rodymas buvo ypatingas, netikėtumai spektaklio pradžioje labai pakėlė nuotaiką. Nors iš tikrųjų iš pradžių buvau prieš, nerimavau, kaip po to nestruktūrinio sprendimo reikės vėl užkurti publiką ir papasakoti istoriją. Bet tai mums kaip tik padėjo, ta transliacija atgaivino žiūrovą, mes iškart su juo susidraugavom.

Manau, „Išvarymas“ yra populiarus pirmiausia dėl to, kad primena gerą roko koncertą. Jame aktoriai turi atiduoti daug energijos, bet jei viskas pavyksta, tuomet yra nepakartojamas apsikeitimas energija. Antra, yra labai gera dramaturgija. Joje kažkas ypatinga. Temos yra labai mums artimos ir gilios, bet tas gilumas nėra dramatizuojamas, tiesiog parodomas per daugelį aplinkybių, mažų aspektų. Tai ir yra visas žavesys, per tai žiūrovai atpažįsta daug žmogiškų dramų ir tragedijų. Ir paskutinis dalykas – aktorių darbai. Nekalbant apie Vandalą, yra Azimas, Edis ir Benas po N metų ir daug kitų. Sukurti labai gražūs personažai, kuriuos žiūrovai puikiai atpažįsta“, – teigia pagrindinio vaidmens aktorius Kęstutis Cicėnas.

Šimtasis „Išvarymas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka.

Gailė Butvilaitė: jaučiu didžiulę atsakomybę prieš kolegas

Pernai birželį Eglės vaidmenį iš Monikos Vaičiulytės perėmusi Gailė Butvilaitė (Kęstutis Cicėnas perėmė Beną iš Ainio Storpirščio) iki šiol žavisi kolegų palaikymu: „Man tai jau penkioliktas „Išvarymas“, ir negaliu užtektinai atsidėkoti aktorių komandai. Visi tokie nuostabūs, tokie atsidavę, visad palaiko ir nori, kad pasisektų. Jaučiu labai didelį palaikymą ir didelę meilę. Kaskart ateiti vaidinti man yra didelis malonumas vien dėl to, jog sutiksiu tiek žmonių, kurie palaikys ir įkvėps. Tai tikrai kažkas neįtikėtino. Aš nebijau publikos, labiau jaudinuosi jausdama atsakomybę prieš kolegas, čia juk vaidina geriausi Lietuvos aktoriai.

Vaidinti Eglę nėra lengva, bet visuomet bandau atsiminti, kad svarbiausia yra papasakoti istoriją, o istorija yra labai gili, tikra, iš gyvenimo. Labai gera dramaturgija, ir kuo daugiau vaidinam, tuo daugiau atrandu naujų, gilesnių dalykų. Kaskart šis spektaklis man būna visiškai naujas atradimas.“

Bus rodomas arenose

Dėl Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcijos „Išvarymas“, kaip ir kiti Didžiosios salės spektakliai, bus rodomi ne teatre. Kadangi „Išvarymas“ dėl sudėtingos scenografijos (autorius Gintaras Makarevičius už ją buvo apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“) netelpa į jokią dramos teatro sceną – spektaklis bus rodomas arenose. Rugsėjo 29, 30 d. bus rodomas Vilniaus „Siemens“ arenoje, lapkričio 16, 17 d. – Klaipėdos Žvejų rūmuose, gruodžio 15, 16 d. – Panevėžio „Cido“ arenoje. Išankstiniai bilietai – su 30 proc. nuolaida. Bilietų su nuolaida skaičius ribotas.