G. Valantavičiūtė (kairėje) su kurso drauge iš Lietuvos (dešinėje). (Asmeninio archyvo nuotr.)

Vis greičiau artėja data, kai abiturientai turės apsispręsti, kurioje mokslo įstaigoje mokysis ateinančius kelerius metus. Tačiau kaip ir kiekvienais metais atsiras jaunų žmonių,  dar tvirtai neapsisprendusių, kuria kryptimi nori pasukti. Metai, skirti apsispręsti niekur nestudijuojant, dažną gąsdina, tačiau Vakarų Londono universitete (University of West London) aviaciją studijuojanti Gabija Valantavičiūtė sako, kad nei studijos užsienyje, nei laisvi apsisprendimo metai nėra blogai, svarbiausia – tvirtai žinoti, ko nori.

Mokyklą baigėte Lietuvoje, tad kas paskatino studijas rinktis užsienyje?

Aš visada norėjau gerai išmokti anglų kalbą ir gebėti laisvai ja bendrauti, taip pat labai mėgau keliauti, todėl mintis apie studijas užsienyje visada kirbėjo. Manęs vis neapleido abejonės, todėl po mokyklos baigimo nusprendžiau metus nestudijuoti, užsiimti kita veikla ir suvokti, ko iš tikrųjų noriu. Po metų apsisprendžiau, kad vis dėlto savo gyvenimą noriu sieti su kelionėmis, ir įstojau į Londono universitetą, kuriame jau dvejus metus mokausi aviacijos ir džiaugiuosi savo pasirinkimu. 

Po mokyklos pasirinkote laisvus metus, skirtus apsispręsti. Dažną moksleivį ši mintis gąsdina, todėl neretai pasirenkamos studijos, kad nebūtų praleisti metai, tačiau ne todėl, kad pasirinkta sritis patiktų. Ar dabar nesigailite, kad metus praleidote užsiimdama kita veikla, o ne studijuodama?

Tikrai nesigailiu. Neslėpsiu, ir man šis sprendimas nebuvo lengvas. Pradžioje galvojau, kad švaistau vienus savo jaunystės metus, man kėlė nerimą mintis, jog dauguma mano bendraamžių aukštąsias mokyklas baigs metais anksčiau nei aš. Taip pat ir artimieji nelabai palaikė šį pasirinkimą, bandė mane atkalbėti, jie baiminosi, kad laisvas apsisrendimo laikas gali viską apsunkinti stojant kitais metais. Vis dėlto nusprendžiau, kad svarbiausia – pasirinkti mėgstamą veiklą, dėl kurios geriau metus praleisti nestudijuojant, nei studijuoti trejus ar ketverius metus ir nesijausti laimingai. Tie laisvi nuo studijų metai taip pat nepraėjo veltui. Per tą laiką įgavau darbo patirties, pramokau anglų kalbos ir apsisprendžiau, ko gyvenime iš tikrųjų noriu.

G. Valantavičiūtė su kurso draugėmis iš Lietuvos, Vengrijos ir Indijos (asmeninio archyvo nuotr.) 

Londone jau mokotės dvejus metus. O ar pradžioje buvo nesunku priprasti bei integruotis?

Pradžioje tikrai buvo sunku. Turbūt sunkiausias buvo tas laikas, kol Londone dar nieko nepažinojau, taip pat buvo sunku priprasti prie miesto šurmulio, didelio žmonių srauto, nes pati esu kilusi iš nedidelio miesto. Pirmieji trys studijų mėnesiai buvo labai sunkūs dar ir dėl užsienio kalbos, reikėjo laiko priprasti. Pradžioje net abejojau, ar man išvis patinka šis miestas, bet dabar į nieką kitą šios patirties ir šių studijų nekeisčiau. Mano kurse mokosi ne vienas užsienietis, taip pat ir viena lietuvė, todėl susirasti draugų nebuvo sunku, jie padėjo man priprasti.

Sakote, kad kurse daug užsieniečių. O kaip į jus reaguoja anglai studentai bei patys dėstytojai?

Per šiuos dvejus studijų metus dar nė karto nei iš anglų studentų, nei iš dėstytojų nepajaučiau jokios diskriminacijos, kad esu kitatautė. Studentai tikrai draugiški, lengvai užmezga draugiškus santykius. Dėstytojai, kaip ir studentai, taip pat ne visi yra anglai, todėl, manau, tai rodo, kad tikrai vyrauja tautų draugystė ir dėl tautybės problemų nekyla. Kalbos atžvilgiu dėstytojai net padeda užsieniečiams, jie dažnai vartoja paprastesnę anglų kalbą, per paskaitas nevartoja sunkių terminų, kurių negalėtų suprasti studentas. Mane nustebino tai, kad vienas mano dėstytojas aviacijos žiniomis dalinasi net ir viename Lietuvos universitete.

Ar studijos užsienyje pakeitė jūsų požiūrį į pasaulį, vertybes?

Drąsiai galiu teigi, kad per šiuos dvejus metus mano požiūris į tam tikrus dalykus labai pasikeitė. Londonas – didelis miestas, čia pilna įvairių tautybių, odos spalvų žmonių, daug skirtingų religijų. Lietuvoje tokios didelės įvairovės niekada nebuvo, todėl dabar tapau tolerantiška, išmokau nesmerkti žmonių dėl visuomenei neįprastų pasirinkimų, supratau, kad pasaulis yra įvairus, ir tai teikia žavesio.

Kaip manote, kodėl studentai vis dažniau renkasi studijas užsienyje, o ne Lietuvoje?

Manau, kad kai kurie studentai studijas užsienyje renkasi dėl didesnių karjeros galimybių ir noro turėti gerai apmokamą darbą po universiteto baigimo. Taip pat manau, kad dauguma jaunų žmonių nori pakeisti aplinką, pažinti pasaulį, išmokti anglų kalbą. Studijos užsienyje puikiai padeda tai padaryti.

Laisvalaikio veikla. „Cherleeding“ treniruotė (Asmeninio archyvo nuotr.)

Ar po studijų planuojate grįžti į Lietuvą?

Bent artimiausiu metu pabaigus studijas į Lietuvą grįžti neplanuoju. Po studijų norėčiau pradėti dirbti su studentams teikiamomis programomis po baigimo, tai, manau, man atvers daugiau galimybių. Taip pat užsienyje kurį laiką pasilikti norėčiau ir dėl to, kad aviacijos industrija Lietuvoje dar nėra labai didelė.

Jau labai greitai abiturientai turės rinktis studijų kryptis bei mokymosi įstaigas. Tai, kaip ir kiekvienais metais, jauniems žmonėms kels daug abejonių. Ką patartumėte abiturientams, besirenkantiems tolesnį kelią?

Visų pirma, jei abiturientas dar tiksliai nežino, kur nori studijuoti, tegul geriau pasirenka laisvus metus, kaip tai padariau aš. Nereikia bijoti, nes tai nėra tuščias laiko švaistymas, per tuos metus taip pat galima gauti daug naudingos patirties. O ir studijos užsienyje neturi kelti baimės, užsieniečius ten draugiškai priima ir yra suteikiamos visos reikiamos sąlygos. Svarbiausia – išsirinkti tai, kas artima širdžiai. Taip pat patariu mažiau klausyti aplinkinių nuomonės, o galutinį sprendimą priimti pačiam, nes ne kas kitas, o tik pats studentas studijuos tai, ką pasirinko pats.