Ivan Sanczewski nuotrauka

Karai, persekiojimai ir kitokios formos prievarta lėmė, kad perkeltųjų asmenų skaičius pasaulyje augo penktus metus iš eilės ir pernai pasiekė naują rekordą. Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra kasmetinėje ataskaitoje „Pasaulinės tendencijos“ skelbia, kad 2017-ųjų pabaigoje pasaulyje perkeltųjų asmenų skaičius siekė 68,5 mln. 

Vien per praėjusius metus pabėgėlių skaičius siekė net 16,2 mln. Dalis jų buvo perkelti pirmą kartą, o dalis – antrąkart ar net daugiau. Statistikos analizė atskleidžia, kad per dieną net 44,5 tūkst. žmonių priversti palikti savo namus ar prieglobsčio vietą. Trumpai tariant, kas dvi sekundes pasaulyje atsiranda po pabėgėlį.  Perkeltųjų asmenų skaičius daugiausia auga dėl konfliktų Kongo Demokratinėje Respublikoje, Pietų Sudane, dėl masinio musulmonų rohinjų bėgimo nuo persekiojimų Mianmare į Bangladešą.

Pabėgėliai, kurie paliko savo šalį dėl karo ar persekiojimų, sudarė 25,4 mln. iš visų 68,5 mln. perkeltųjų asmenų. Tai yra 2,9 mln. daugiau nei 2016 metais, kas reiškia rekordinį augimą, kokį tik yra užfiksavusi JT Pabėgėlių agentūra. Prieglobsčio prašytojų, kurie praėjusių metų paskutinę dieną vis dar laukė, kol bus išnagrinėtas jų prieglobsčio prašymas, skaičius taip pat išaugo 300 tūkst. ir sudarė 3,1 mln. Žmonių, kurie neteko namų savo valstybių viduje, praėjusiais metais buvo net 40 mln. Tiesa, tai yra šiek tiek mažiau nei 2016 metais, kai šis skaičius siekė 40,3 mln. 

Kaip pabrėžia JT Pabėgėlių agentūra, vien praėjusiais metais pasaulyje prievarta perkeltųjų žmonių skaičius prilygo viso Tailando gyventojų skaičiui. Viso pasaulio mastu pabėgėlio likimas teko vienam iš 110 žmonių. 

JT vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi ragina valstybes daugiau padėti pabėgėliams, nes, anot jo, nė vienas žmogus pats nepasirenka tokios dalios. 

Agentūros ataskaita yra svarbi tuo, kad iš tiesų leidžia įvertinti tam tikrus plačiai paplitusius teiginius ir suvokti jų klaidingumą. Štai dažnai galima girdėti, kad daugiausia pabėgėlių yra išsivysčiusiose šiaurės pusrutulio valstybėse. Tuo tarpu skaičiai byloja priešingai – net 85 proc. pabėgėlių glaudžiasi besivystančiose šalyse, kur dažnai kenčia skurdą, menką socialinę rūpybą. Keturi iš penkių pabėgėlių apsistoja kaimyninėse valstybėse. 

Pabėgėlių stovykla „UNHCR 011“ Bekaa slėnyje

Kosto Kajėno nuotrauka

Be to, svarbu suvokti ir tai, kad net du trečdaliai asmenų, priverstų palikti namus, yra likę savo valstybėse. Vadinasi, tik mažuma pabėgėlių pagalbos ieško kitose valstybėse, ir tai jie daro tikrai ne iš gero gyvenimo. 

Kalbant apie 25,4 mln. pabėgėlių, ieškančių prieglobsčio kitose valstybėse, kiek daugiau nei penktadalis yra palestiniečiai. Du trečdaliai jų yra kilę iš penkių valstybių: Sirijos, Afganistano, Pietų Sudano, Mianmaro ir Somalio. JT Pabėgėlių agentūra akcentuoja, kad konfliktų šiose šalyse užbaigimas leistų smarkiai sumažinti pabėgėlių skaičių. 

Ataskaita atskleidžia, kad dauguma pabėgėlių glaudžiasi miesto vietovėse (58 proc.), o ne stovyklose ar kaimuose. Be to, net 53 proc. yra vaikai, tarp kurių yra gausu atskirtųjų nuo savo tėvų.

Daugiausia pabėgėlių yra priėmusi Turkija, čia prieglobstį rado 3,5 mln. žmonių, daugiausia sirų. Tuo tarpu, palyginus priimtų pabėgėlių skaičių su šalies gyventojų skaičiumi, pirmautų Libanas. Net 63 proc. JT Pabėgėlių agentūros žinioje esančių pabėgėlių glaudžiasi vos 10 valstybių.

Per praėjusius metus į savo namus sugrįžo maždaug 5 mln. perkeltųjų asmenų – daugiausia tų, kurie buvo likę savo šalies teritorijoje. 

Ivan Sanczewski nuotrauka

„Esame kryžkelėje: jeigu norime sėkmingai išspręsti pasaulinę priverstinio išvykimo problemą, reikia naujo gerokai platesnio požiūrio, kad pavienės šalys ir bendruomenės nebūtų paliekamos vienos su šia problema, – teigia JT vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi. – Vilties yra. Keturiolika šalių jau rengia naują modelio, kaip įveikti pabėgėlių situacijas, projektą, ir po kelių mėnesių Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja galės balsuoti dėl naujo susitarimo dėl pabėgėlių.“

Apie susitarimą dėl pabėgėlių savo žinioje pasaulinės Taikos dienos proga metų pradžioje kalbėjo ir Šventasis Tėvas. Pasak jo, jis turėtų būti įkvėptas atjautos, toliaregiškumo ir ryžto. Tik tokiu būdu įmanoma, kad būtinas tarptautinės politikos realizmas nekapituliuotų prieš cinizmą ir abejingumo globalizaciją“, – teigė popiežius Pranciškus.